Neringa nėrė į kultūros sostinės metus

Parnidžio kopos papėdėje, ant trijų Nidos molų ir marių vandenyje vykęs reginys, kaip ir žadėjo organizatoriai, įvyko be didelių scenų, garso, šviesų. Spektaklį žiūrovai stebėjo keliaudami pakrante, o tekstai - istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai, supinti į libretą - skambėjo per ausines.

Renginyje viešėjęs LR kultūros ministras Simonas Kairys pastebėjo, jog dažniausiai apie Neringą kalbama kaip apie gamtos vertybę. „Tačiau kai čia atvyksti, norisi ne kalbėti, o kiekviena savo kūno ląstele sugerti tai, ką Neringa turi - pradedant gamta, baigiant kultūra“, - sakė ministras.

„Vienąkart tapus kultūros sostine, ja tampama amžinai. Taip žingsnis po žingsnio mes visi tapsime viena kultūros Lietuva. Kultūros sostinės titulas suteikiamas ne tik už gražias, bet, svarbiausia, - už degančias akis. Tikiu, jog šią galimybę Neringa išnaudos visu šimtu procentų. Noriu palinkėti, kad tiek, kiek Neringoje yra gamtos, tiek būtų ir kultūros“, - kalbėjo kultūros ministras S. Kairys.

„Kviečiu visus Neringai neabejingus Lietuvos ir pasaulio žmones šiemet aplankyti “Kultūros salą„, pamatyti įspūdingų kamerinių, tik kultūros sostinei sukurtų renginių, o mėgaujantis gamta susipažinti ir su kultūros žmonių sukurtais aukščiausio lygio projektais. Kviečiame ir laukiame“, - sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį „Laikas nė(e)rimui“ organizavo Šeiko šokio teatras.

NETRADICIŠKAI. Neringos - Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymo renginys vyko netradicinėje erdvėje - ant trijų Nidos molų...

ir marių vandenyje.  Donato BIELKAUSKO nuotr.

„Norėjome pakviesti į šią vietą pažvelgti ne tik kaip į banalią atostogų vietą. Tad ir formatą pasirinkome pakankamai atsargų. Kuršių nerija yra unikali, todėl ir atidarymo renginyje siekėme išvengti patoso ir klišių“, - apie sumanymą kalbėjo renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.

Spektaklio-kelionės scenografiją sukūrė Sigutė Šimkūnaitė, kostiumus - Sandra Straukaitė, garso dizainą - Kristijonas Lučinskas kartu su muzikos bendraautoriais Benu Šarka, Donatu Bielkausku, Vladimiru Konstantinovu, Karina Novikova ir Larionu Dyakovu. Teksto autorė - Sondra Simana.

Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys-spektaklis, pasak kūrėjų, suaustas iš kultūrinių ir buitinių patyrimų, mitologinių ir archeologinių naratyvų, šio krašto tradicijų ir nūdienos aktualijų, rūke išnyrančio kraštovaizdžio, žmonių santykių, ironijos šešėlio, tarsi siekiant perkelti žiūrovą į smėlio laikrodį.

Spektaklio-kelionės atlikėjai - jungtinės profesionalų ir vietinių Neringos meno kolektyvų pajėgos: Šeiko šokio teatras, Taško teatras, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“, tautinių šokių kolektyvas „Kalnapušė“, Benas Šarka ir kiti.

„Jausmas toks, lyg dalyvautum rituale, jungiančiame žmogiškąjį pradą su gamta ir net mitais“, - apie Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį „Laikas nė(e)rimui“ kalbėjo Šeiko šokio teatro šokėja Gintarė Marija Ščavinskaitė.

„Tai tokia vieta, kur pati gamta yra ir scenografė, ir šviesų dailininkė, ir kompozitorė… Vienintelė mintis - kaip su visa komanda sušokti darnų duetą su ta galybe…“ - pridūrė šokėjas Petras Lisauskas.

Lietuvos kultūros sostinės metais Neringa žada įgyvendinti itin gausią specialiai šiai progai skirtų projektų ir auditorijos pamėgtų tradicinių renginių programą, kurią papildys naujos kūrybinės iniciatyvos - iš viso daugiau kaip 100 įvykių, dovanojančių įvairias kultūrines patirtis.

Projektą „Kultūros sala Neringa“ sudaro keturios programos: UNESCO ir pasaulis, Bendruomenė ir kraštovaizdis, Kūrybinės rezidencijos, Paveldas ir istorija. Jas jungianti ašis - išmanioji kultūra.

Daugiau informacijos apie renginius Lietuvos kultūros sostinėje Neringoje - projekto svetainėje www.kulturossala.lt

------------------

Kultūros salos istorija: Nidos švyturys

Ant Urbo kalno stovintis Nidos švyturys gyvena ne vieną, o du gyvenimus, kurių kiekvienas ypatingas, atskleidžiantis skirtingus istorinius atspalvius.

Bet ar žinote, kokios priežastys lėmė, kad šis navigacinis objektas Kuršių nerijoje iškilo būtent čia - Nidoje? Kokius pavojus iki tol patirdavo jūrininkai?

Pirmuoju gyvenimo etapu Nidos švyturys turėjo ne tik Raudonojo Kristupo vardą - žvejai dar jį vadino „švyturiu su sparnais“. O ar žinote, kodėl ir kam buvo reikalingi tie „sparnai“?

O kokį apdovanojimą pelnė Nidos švyturio šviesos mechanizmas antrajame gyvenimo periode?

Jei įdomu, siūlome birželio 15 d. 19 val. pažiūrėti devintąjį ciklo pasakojimą „Kultūros salos istorija: Nidos švyturys“, kuriame istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė supažindins su šio svarbaus statinio istorija, funkcijomis, švyturio įtaka Nidos architektūros laukui, papasakos apie nenuginčijamą jo trauką ne tik tarp poilsiautojų.

Vaizdo pasakojimą stebėkite tiesioginėje transliacijoje „Kultūros salos“, Neringos muziejų ir Thomo Manno kultūros centro „Facebook“ paskyrose birželio 15 d. 19 val.

----------------

Sveikatingumo mankštos senjorams

Neringos socialinių paslaugų centras kviečia Neringos senjorus į sveikatingumo mankštas pasisemti jėgų, geros nuotaikos ir šiltų jausmų. Sveikatingumo mankštos vyks visą vasarą: - Juodkrantėje pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 9.30 val. adresu: Miško g. 2. - Nidoje ketvirtadieniais nuo 12 val. adresu: Lotmiškio g. 2 (lauko treniruokliai prie Sporto mokyklos). Mankštos finansuojamos įgyvendinant projektą „Senjorų socialinė įtrauktis Latvijos-Lietuvos pasienio regione, pagerinant socialinių ir fizinių veiklų prieinamumą“ (LLI-490, Active Seniors) 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.

Daugiau informacijos: Neringos socialinių paslaugų centre arba telefonu: +370 61444669 an12-6

------------------

Sunaikinusiems taršų automobilį - kompensacija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti prašymus pagal 2021 m. Klimato kaitos programos priemonę „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.)“.

Pareiškėjai, norintys gauti kompensacinę išmoką, turi sunaikinti seną taršų M1 klasės automobilį ir pasirinkti tarp galimų įsigyti visuomeninio transporto bilietų arba e. piniginės papildymo ar darnaus judumo priemonių. Darnaus judumo priemonėms kompensuoti iš Klimato kaitos programos skirta 6 mln. eurų.

Gyventojai prašymus gali teikti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Anksčiau pasibaigus priemonei skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas. Maksimali galima gauti kompensacija siekia 1 000 eurų. Siekiama labiau paskatinti gyventojus naudotis visuomeninio transporto paslaugomis ir už sunaikintą taršų automobilį įsigyti viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metinių ar kitų bilietų, išskyrus vienkartinius viešojo transporto bilietus, ar papildyti viešojo transporto e. pinigines.

Išsamesnę informaciją rasite svetainėje www.apva.lt