„Sodra“: balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti PSD įmokų skolas

Nuo to priklauso pensijos dydis: „Sodra“ paaiškino, kaip skaičiuoja senesnį darbo stažą

(3)

Senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek per darbinę karjerą žmogus išdirbo metų ir kokio dydžio įmokas mokėjo. Dabar tokie duomenys renkami ir archyvuojami elektroniniu būdu. Tačiau anksčiau viskas buvo daroma popieriuje.

Kai kurie gyventojai nuogąstauja, kad dėl to jų pensija yra mažesnė, negu iš tikrųjų turėtų būti.

„Sodra“ paaiškino, ką tokiais atvejais reikia daryti ir kaip apskritai skaičiuojamas senesnis stažas.

Stažą knygelėje įrašė kitai?

Praėjusią savaitę paskyroje socialiniame tinkle „Sodra“ pasidalijo įrašu, kuriame paaiškino pensijų draudimo stažo skaičiavimo specifiką. Įrašas sulaukė daug reakcijų ir pasidalijimų.

Taip pat įvairių komentarų.

Viename iš jų moteris skundėsi, kad apskaičiuojant jos pensiją, nebuvo įvertinta dalis pajamų ir sumokėtų įmokų.

„Prieš 10 metų, kai nunešėm darbo knygelę, pasakė nereikia, dabar vėl nesąmonės. Taip, daug kas neturi tų knygelių, nėra net įmonių. Kad tik mažiau mokėti.

Man 1992 metais nusuko 2 metus stažo, kol pastebėjau, kad knygelėje užrašyti ne mano gimimo metai, o moters, kuriai suėjo 50 metų, kuriai uždirbau ir kuri ankščiau išėjo į pensiją.

Jau tada sukčiavo.

Tą knygelę turiu ir pažiūrėsiu, ką sakys, nes po poros metų eisiu į pensija“, – komentavo viena internautė.

Kita komentatorė irgi pasidalijo savo patirtimi bandant išsikovoti visą pensiją, kurią uždirbo per visus darbo metus:

„Man vienas archyvas rado mano stažą, bet pajamų už tris metus nerado.

„Sodroje“ man paaiškino, kad tie metai nebus įtraukti į darbo stažą. Įdomu, ar galima ką nors padaryti tokiu atveju.“

Kokie dokumentai reikalingi

„Sodra“ priminė, kad kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų.

„Iki 1994 metų darbdaviai pateikdavo „Sodrai“ tik bendrą įstaigos informaciją – darbuotojų skaičių ir už juos sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumą.

Personalizuota informacija apie apdraustuosius nebuvo teikiama – informacija apie darbo stažą buvo įrašoma žmonių darbo knygelėse.

Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų pateikti dokumentus įrodančius jų stažą.

Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami senatvės pensijos amžiaus“, – rašo „Sodra“.

Pensijų socialinio draudimą stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. galima įrodyti pateikus darbo knygeles, darbo stažo pažymas, darbdavių išduotas remiantis turimais dokumentais ir patvirtintas vadovo parašu bei antspaudu, arba darbdavių saugomų dokumentų nuorašus.

Stažą taip pat galima patvirtinti pateikus archyvų išduotas pažymas ar juose saugomų dokumentų nuorašus ar išrašus, karinius bilietus (jei buvo atlikta karinė tarnyba) ir kitus dokumentus.

„Jei žmogus informuoja, kad pats nepateiks stažą įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, pametė darbo knygelę), jis turi pateikti „Sodrai“ prašymą padėti gauti dokumentus, nurodydamas darbo laikotarpį, vietą ir kitas aplinkybes.

Jei žmogus negali dokumentais įrodyti savo darbo laikotarpio dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, darbo laikotarpis jo prašymu gali būti nustatomas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas“, – nurodė „Sodra“.

Skaičiuoja pagal vėlesnius metus

Jos specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonėms, kurie turi stažo iki 1994 metų, jų apskaitos vienetai apskaičiuojami laikant, kad laikotarpiu iki 1994 metų per metus jie įgijo vidutiniškai tiek pat apskaitos vienetų, kiek jų įgijo per metus nuo 1994 metų iki 2017 metų gruodžio 31 d.

„Tad, galima sakyti, laikoma, kad žmogaus atlyginimas iki 1994 metų vidutiniškai buvo toks pat, koks 1994–2017 metais.

Todėl žmogus turi pateikti tik pensijų socialinio draudimą stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodančius dokumentus, o dokumentų, įrodančių atlyginimą (įmokas), turėtą iki 1993 m. gruodžio 31 d., pateikti nereikia, kadangi apskaitos taškai už tą laikotarpį yra pritaikomi automatiškai“, – paaiškino „Sodra“.

Paprastai kalbant, jeigu iki 1994 metų žmogus uždirbo daugiau, nei vėlesniais metais, tai už šį laikotarpį jis gaus santykinai mažiau apskaitos vienetų ir mažesnę pensijos dalį.

Kita vertus, jeigu iki 1994 metų jis uždirbo mažiau nei vėlesniu laikotarpiu, tuomet dėl aukštesnio apskaitos vienetų vidurkio vėlesniais metais paskirtos pensijos dalis už šį laikotarpį santykinai bus kiek didesnė.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 482,7 euro.

Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 512,6 euro, o jo neturint – 308,8 euro.

Iš viso Lietuvoje yra 616 tūkst. senatvės pensijų gavėjų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder