Pakruojo rajone išdžiūvus šuliniams keliasdešimt gyventojų liko be vandens

Ketvirtadienį mero potvarkiu Linkuvos ir Pakruojo seniūnijų teritorijose dėl šios situacijos paskelbta ekstremali situacija, o savivaldybė sprendžia, kaip aprūpinti žmones vandeniu.

„Yra dingęs vanduo šuliniuose. Apskritai gruntinis paviršinis vanduo prapuolė. Įtariame, kad, aišku, dėl sausros šitie įvykiai yra įvykę ir sprendžiame klausimą, kaip žmones aprūpinti geriamuoju vandeniu“, – BNS sakė Pakruojo rajono administracijos direktorius Mindaugas Veliulis.

Savivaldybės duomenimis, situacija palietė 15-20 sodybų, tai yra, apie 50-60 žmonių, kuriems šuliniai yra vienintelis vandens šaltinis, nes minėtose teritorijose nėra centralizuoto jo tiekimo.

Tokia situacija šiose vietovėse susiklosto pirmą kartą, dėl vandens stygiaus žmonės skųstis pradėjo praėjusią savaitę.

Pakruojo rajono mero Sauliaus Margio teigimu, pas gyventojus jau vyksta vandenų įmonės automobiliai, kurie pripildo gyventojų šulinius ar kitas talpas vandeniu.

Ekstremaliąją situaciją, pasak jo, nuspręsta paskelbti, kad būtų galima vandenį tiekti nemokamai.

Dalis gyventojų dėl dingusio vandens kaltina dolomito karjerą, tačiau, pasak mero, mažai tikėtina, jog problemą sukėlė jis, nes vandens stygius pastebimas paviršiniuose, o ne giluminiuose vandenyse.

„Ten, ko gero, neturėtų įtakos turėti dolomito kasimas ir geologiniai plyšiai kažkokie neturėtų atsirasti, nes vandens fonas, tiek su vandentiekiu šnekame, kaip ir neturėtų būti pakitęs, nes vandentiekis nemato savo gręžiniuose nukrypimų, o kontroliniai gręžiniai aplink dolomitą yra labai nesmarkiai pakitę“, – kalbėjo meras.

Tokią pirminę išvadą pateikė ir Geologijos tarnyba. Vis dėlto tam, kad į klausimą būtų išsamiai atsakyta, kitą savaitę ruošiamasi užsakyti tyrimą, kuris nustatytų problemos priežastis.

Kada situacija galėtų pagerėti, pasak M. Veliulio, sunku pasakyti.

„To lietaus jau buvo, bet, matyt, yra tiek viskas perdžiūvę, kad neatsistato tie gruntiniai vandenys taip greitai. Galbūt jeigu būtų didesnis lietus ar ilgiau palytų, kažkiek ta situacija palengvėtų. Stebime situaciją aplinkiniuose kaimuose, gręžinius stebim, kokia situacija – gręžiniuose vandens lygis truputį pamažėjęs, bet ne tiek stipriai“, – sakė jis.

Tuo metu meras pastebėjo, kad vanduo kai kuriais atvejais dingo, pavyzdžiui, pusėje kaimo šulinių.

Vasaros pradžioje Lietuvoje nusistovėjus sausringiems orams, kai kur fiksuota stichinė sausra, o keliolika savivaldybių paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl pavojaus augalams ir derliui, dalis savivaldybių šiuo metu ją yra atšaukusios.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu stichinė sausra tęsiasi dalyje Utenos, Anykščių ir Zarasų rajono savivaldybių, stichinė sausra prasidėjo Visagino rajone ir dalyje Ignalinos rajono savivaldybės, o baigėsi Rokiškio rajono teritorijoje.