Palanga užsimojo kitąmet riboti parkavimą Vytauto gatvėje – kurorto policijos viršininkas matytų ją vien tik dviratininkų

Šią savaitę į jungtinį posėdį – jį inicijavo miesto Tarybos Statybų ir Miesto komiteto pirmininkas Dainius Želvys – rinkęsi Ekonomikos ir Finansų bei Statybų ir Miesto komitetų nariai, Eismo saugumo komisijos nariai prisiminė ir rugpjūtį Vytauto ir Kastyčio gatvių sankryžoje žuvusią palangiškę dviratininkę.

Pernai Vytauto gatvėje buvo užregistruota 12 eismo įvykių, o šiemet, iki rugsėjo 26-osios, jau – 22. 

Daug įvairių pasiūlymų

„Posėdyje būta daug pasiūlymų, bet linkstama prie minties kitą sezoną drausti automobilių parkavimą judriausiuose Vytauto gatvės ruožuose, pavyzdžiui, nuo J. Basanavičiaus iki Dariaus ir Girėno gatvės,“ – „Palangos tiltui“ sakė Rimantas Antanas Mikalkėnas, vicemeras ir Eismo saugumo komisijos pirmininkas. 

O Algirdas Budginas, Palangos policijos viršininkas, sako, kad siūlomas lengviausias ir greičiausias būdas – viską sureguliuoti kelio ženklais ar ženklinimu – situacijos nepakeis.

„Reikalingi techniniai sprendimai ar net kitoks eismo organizavimas, atsisakant automobilių statymo arba automobilių ar dviračių eismo minėtoje gatvės dalyje...Kitas sprendimas – „dviračių gatvės” įrengimas (Vytauto gatvėje), atitinkamai pakeičiant gatvės ženklinimą bei įrengiant tam tikrus saugumo spendimus,“ – A. Budginas sakė „Palangos tiltui.“

Autobuso vairuotojas baisisi Vytauto gatve

„Man, kaip vairuotojui, ta gatvė (Vytauto gatvė) yra baisi. Kiekvienąkart ja važiuojant, miesto autobusas į dviračių juostą išlenda maždaug apie metrą. Išvengiant nelaimių, joje reikėtų visai uždrausti eismą, ypač autobusų, arba atsisakyti dviračių juostos, kas šiais laikais yra neįmanoma, arba neleisti joje statyti automobilių,“ – vienos miesto autotransporto įmonės vairuotojas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė „Palangos tiltui.“

Buvusi Tarybos narė: „Vytauto gatvė nepritaikyta intensyviam eismui“

Aktyviai miesto visuomenininkei, buvusiai miesto Tarybos narei Irenai Švanienei eismas Vytauto gatvėje kelia šiurpą.

„Man anūkas šiandien (kalbėjomės praėjusį penktadienį, rugsėjo 22 dieną – L. J.) pasakoja išsigandęs: „Išgirdau „bumpt.“ Pažiūrėjau pro langą – o gi moteris guli kraujo klane,“ – pasakojo I. Švanienė.

„Palangos tiltas“ primena, kad , rugpjūčio 19-ąją, apie 10 val. 35 min., iš Vytauto gatvės į Kastyčio gatvę dviračiu važiavusi 73 metų moteris atsitrenkė į ta pačia kryptimi įsukusį miesto autobusą. Dviratininkė žuvo vietoje.

„Ši gatvė nėra pritaikyta tokiam judriam eismui. Joje gali būti tik vienos krypties automobilių eismas. Bet tuomet dėl saugumo joje neturėtų būti jokio automobilių parkavimo, dviratininkų, paspirtukininkų – ji tam yra per siaura,“ – sakė I. Švanienė.

Anot jos, gatvėje turėtų būti ir daugiau greitį ribojančių ženklų, taip pat greičio matuoklių.

„Kai jų dabar joje nėra, visi lekia galvas pametę, – piktinosi žinoma palangiškė. – Iš parkavimo rinkliavos Palanga kasmet surinka apie milijoną (eurų). Tad ar negalėtų joje kamerų pastatyti?“ – sakė I. Švanienė.

Kurorto valdžiai kelia rūpestį

R. A. Mikalkėnas, Palangos vicemeras ir Eismo saugumo komisijos pirmininkas, pripažįsta, kad didelis dviratininkų, paspirtukininkų ir pėsčiųjų judumas Vytauto gatvėje kelia rūpestį kurorto valdžiai.

„Bet kiekvienoje sankryžoje po kamerą ar po policininką nepastatysi...Posėdyje buvo kalbėta, kad reikėtų, kur įmanoma, joje įrengti „kalnelius.“ Labai rimtai buvo kalbėta dėl vaizdo kamerų ir greičio matuoklių joje įrengimo.

Joms Kelių direkcija, matyt, pinigų neskirs, turėsime ieškoti jų miesto biudžete. O viena tokia kamera su priežiūra kainuoja apie 40 tūkstančių eurų...

Papildomų žiedų joje neįrenginėsime – brangu, sudėtinga dėl esančių komunikacijų ir užima daug laiko,“ – vicemeras sakė „Palangos tiltui.“

Jis teigė, kad Klaipėdos apskrities savivaldybės – ir Palanga – iki šiol dalijosi nežymėtu policijos automobiliu.

Jo pagrindinis uždavinys yra patruliuoti ir, neviešu ar mišriuoju būdu, fiksuoti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus nestabdant transporto priemonių ir neturint jokio kontakto su pažeidėju. Užfiksuoto pažeidimo duomenys automatiškai patenka į Administracinių nusižengimų registrą (ANR). 

„Tačiau vieno tokio automobilio visai apskričiai yra tikrai mažai,“ – sakė R. A. Mikalkėnas.

Jis sakė, kad, kitąmet dėl saugumo, matyt, teks atsisakyti kai kurių parkavimo Vytauto gatvėje ruožų.

„Pirmiausia turime pabandyti tai atskiruose jos „gabaluose“. Pavyzdžiui, nuo J. Basanavičiaus iki Dariaus ir Girėno gatvės,“ – sakė vicemeras.

Jis teigė, kad Palanga gauna „ženklią dalį“ rinkliavos iš parkavimo Vytauto gatvėje.

Iš parkomatų Vytauto gatvėje surinkta 84 784 eurų rinkliavos

„Palangos tiltui“ Algimantas Bluškis, naujasis Palangos miesto rinkliavų centro (PMRC) direktorius, sakė negalįs pasakyti, kiek buvo surinkta rinkliavos už automobilių parkavimą Vytauto gatvėje šį sezoną.

„Kadangi mokant mobiliąja programėle „uniPark“ arba per mobiliojo ryšio operatorius SMS žinutėmis, kaip ir mokant rinkliavą už stovėjimą nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko, t. y. 40 eurų sumokant vėliau ar išvykus iš nustatytos mokėjimo vietos, skaičiuoti pagal konkrečias gatves techninių galimybių neturime,“ – sakė A. Bluškis.

Bet, anot jo, iš visų Vytauto gatvėje, įskaitant atkarpą nuo Druskininkų g. iki Botanikos parko pietrytinės ribos, įrengtų parkomatų buvo surinkta viso 84 784 eurų vietinės rinkliavos.

Tarybos narys siūlo autobusų eismą nukreipti į Ganyklų gatvę

Užtikrinant dviratininkų saugumą Vytauto gatvėje, Eimutis Židanavičius, miesto Tarybos narys ir Eismo saugumo komisijos narys, siūlo drausti autobusams važiuoti Vytauto gatve.

„Jie – dideli, kerta dviračių tako linijas, todėl reikėtų juos nukreipti į Ganyklų gatvę. Taip pat panaikinti parkavimą intensyviausiuose Vytauto gatvės ruožuose,“ – sakė E. Židanavičius.

Pasak jį, greičio matuokliai ir stebėjimo kameros Vytauto gatvėje būtų „perteklinis dalykas, tačiau vienas ar kitas matuoklis nepamaišytų.“

Į „Palangos tilto“ pastabą, kad Palanga surenka ženklią dalį iš parkavimo šioje gatvėje, E. Židanavičius atsakė: „Saugumas ir tvarkos užtikrinimas yra svarbiausia – ne rinkliavos rekordai.“

Anot jo, diskusija dėl eismo saugumo Vytauto gatvėje yra laiku ir būtina, tačiau Tarybos narį stebina kai kurių kurorto naujakurių bendruomenių reikalavimai uždrausti eismą palyginus nelabai judriose gatvėse, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries.

„Arba toks jų reikalavimas pastatyti kelias trijų aukštų požemines automobilių parkavimo aikšteles. Jiems atsakyčiau: „Pasiūlykite laisvus žemės sklypus ir nebloginkite kitų gatvių gyventojų interesų.“

Šiemet Palangoje surinkta 1,3 milijono eurų parkavimo rinkliavos

Kaip sakė A. Bluškis, šiemet, nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 dienos, savivaldybėje buvo surinkta vienas milijonas ir 302 912 eurų parkavimo rinkliavos.

Geltonojoje zonoje – 142 115 eurai, raudonojoje zonoje – 430 682 eurai, žaliojoje zonoje  – 459 488 eurai.

Dar 270 627 eurai vietinės rinkliavos buvo surinkti už išduodamus leidimus gyventojams ir elektromobiliams (360 Eur) bei stovėjimą nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko, t. y. 40 eurų sumokant vėliau ar išvykus iš nustatytos mokėjimo vietos. Tik, kaip minėjau, šios rinkliavos identifikuoti pagal zonas PMRC neturi techninių galimybių.

PMRC patikėjimo teise valdo dvi savivaldybės automobilių statymo aikšteles. Aikštelę Taikos g. 2, Palanga, kurioje automobilių statymas yra nemokamas, ir aikštelę Ronžės g. 5A., Palanga, kurioje už automobilių statymo teikiamą paslaugą iki šių metų rugsėjo 18 d. buvo surinkta 114 294 eurų, suma su PVM, teigė A. Bluškis.

Niekas neviršijo greičio Vytauto gatvėje?

Algirdas Budginas, Palangos policijos komisariato viršininkas ir Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos narys, sakė „Palangos tiltui“, kad nei pernai, nei šiemet Vytauto gatvėje nefiksuota greičio viršijimo atvejų.

Anot jo, pernai Vytauto gatvėje buvo užregistruota 12 eismo įvykių. Žuvusių eismo dalyvių nebuvo, buvo sužeisti 6 eismo dalyviai; keturiuose eismo įvykiuose dalyvavo dviratininkas, paspirtukininkas ar pėstysis.

Pernai vasarą Vytauto gatvėje buvo registruoti 7 eismo įvykiai, iš jų trijuose dalyvavo pėstysis, dviratininkas ar paspirtukininkas.

Kaip sakė A. Budginas, šiais metais, iki rugsėjo 26-osios, Vytauto gatvėje buvo registruoti 22 eismo įvykiai. Vienas žmogus žuvo, 8 eismo dalyviai buvo sužeisti, 10 įvykių dalyvavo dviratininkai, pėstysis/pėstieji ar paspirtukininkas. 

Šių metų vasarą Vytauto gatvėje buvo užfiksuoti 8 įvykiai, iš jų 5 įvykiai, kurių metu nukentėjo dviratininkas, paspirtuko vairuotojas ar pėstysis.

Pokyčiai reikalingi

„Vytauto gatvės atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės link Klaipėdos plento  eismo įvykių, kuriuose dalyvautų dviratininkas ar pėstysis, yra registruota labai mažai. Visi eismo įvykiai koncentruojasi centrinėje Palangos miesto dalyje – nuo Vanagupės iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės,“ – pabrėžė kurorto policijos viršininkas.

Anot jo, eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo dviratininkai bei pėstieji, dažniausiai įvyksta, kai vienas iš eismo dalyvių pažeidžia Kelių eismo taisykles.

Pavyzdžiui, nepaiso reikalavimo duoti kelią važiuojant per sankryžą, dviračiu važiuojant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pėsčiajam išeinant iš už stovinčios transporto priemonės ir panašiai.

„Šių eismo įvykių pagrindinė priežastis nėra greičio viršijimas – jie įvyksta dėl minėtų kelių eismo taisyklių nesilaikymo,“ – pabrėžė A. Budginas.

 Jis sako, kad eismo įvykių skaičius kurorte išauga vasarą natūraliai, nes ją eismo dalyvių skaičius net keliasdešimt kartų. 

„Visi atsipalaidavę, kelionei po Palangos miestą renkasi dviračius, paspirtukus, keliauja pėsčiomis, ir kiekvienas veiksmas turi būti apgalvotas...

Atsižvelgiant į eismo tvarką šioje gatvėje, reikia sutikti, kad joje reikalingi tam tikri pokyčiai dėl eismo saugumo gerinimo...

Reikalingi techniniai sprendimai ar net kitoks eismo organizavimas, atsisakant automobilių statymo arba automobilių ar dviračių eismo minėtoje gatvės dalyje...

Kitas sprendimas – „dviračių gatvės” įrengimas (Vytauto gatvėje), atitinkamai pakeičiant gatvės ženklinimą bei įrengiant tam tikrus saugumo spendimus,“ – sakė A. Budginas.

Eismo pertvarkymas Vytauto gatvėje pasiteisino

Eismo saugumo komisijos narys, visuomenininkas Algirdas Ziabkus sakė „Palangos tiltui“, kad, jo įsitikinimu, Vytauto gatvės eismo pertvarkymas į vienakryptį buvo naudingas.

„Bet kuriuo atveju, savo takelius turintys dviratininkai šioje gatvėje yra žymiai saugesni, nei anksčiau važiuodavo laviruodami tarp dviem kryptimi važiuojančių transporto priemonių,“ – sakė žinomas pajūrio žurnalistas.

Pasak jį, rugpjūtį  Vytauto gatvėje nutikęs tragiškas atvejis su dviratininke yra greičiau nelaimingas atsitiktinumas, nei kažkoks dėsningumas. 

„Juo labiau, prisimenant, kad tik įvedus vienos krypties eismą su takais dviračiams, viešai buvo pranašaujamos masinės avarijos su dviratininkais, o patys takai buvo vadinami keliu į kapines. Tačiau eismo įvykių susijusių su dviratininkais, priešingai, sumažėjo,“ – sakė A. Ziabkus.

„Manyčiau, kad Vytauto gatvę kertantys pėstieji yra saugūs, nes vasarą mašinų greitis šioje gatvėje nėra didelis. Tačiau esant mažesniam eismo apkrovimui pastebimas greičio ribojimo nesilaikymas.

Saugaus eismo komisijai aš pateikiau siūlymą, fizinėmis priemonėmis, pvz, metro aukščio metaliniu atitvaru atriboti dviratininkų takus.

Taip jie jaustųsi dar saugesni, o vizualiai susiaurėjusia gatve automobiliai važiuotų lėčiau. Žiemą, kai gatvė valoma nuo sniego, atitvarai galėtų būti nuimami. Juo labiau, kad žiemos metu dviračiais važiuoja vienetai,“ – teigė A. Ziabkus.

A.Ziabkus siūlo vienos krypties eismą ir Ganyklų gatvėje

„Manau, kad eismo pertvarka miesto centre būtų dar efektyvesnė, jei, kaip ir kadaise siūliau, Vytauto gatvėje įvedus vienos krypties eismą, toks pat eismas būtų įvestas ir Ganyklų gatve.

Šitaip centrinėje dalyje atsirastų žiedinis eismas, būtų daugiau saugumo Ganyklų gatvėje, kurioje taip pat atsirastų saugūs dviračių takai, o miestas gautų pajamų iš papildomų automobilių stovėjimo vietų.“

„Elektriniai paspirtukai sukelia chaosą gatvėse, tačiau, mano manymu, ekologiško transporto atsisakymas kurorte būtų mažiau suprantamas.

Manyčiau, kad paspirtukininkams reiktų didesnio policijos pareigūnų dėmesio: paspirtukais, kaip ir dviračiais viešame eisme galėtų važiuoti tik nuo tam tikro amžiaus paspirtukininkai, su privalomais šalmais, kontroliuojant jų greitį (yra teisės aktais įtvirtintas reikalavimas, kad jie šaligatviais važinėtų pėsčiojo greičiu),“ – siūlo komisijos narys.