Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Mano nuomone, Lietuva turi per mažai pajūrio, kad dalį jo galėtume skirti privatiems paplūdimiams“

Apžvelgti sezoną „Palangos tiltas“ paprašė Palangos merą Šarūną Vaitkų, kurio, be kita ko, teiravomės ir nuomonės apie privačius paplūdimio ruožus Palangoje bei dušus paplūdimyje. 

Jo klausėme, ar santykiai su Premjere Ingrida Šimonyte buvo labai geri, nes ši į Palangą pirmąkart atkeliavo tik baigiantis Seimo ir Vyriausybės kadencijai. 

Domėjomės, ar meras šią vasarą turėjo progą pliūkštelėti į Baltiją. „Iš viso šiais metais Palangoje įgyvendiname apie 60 projektų, ir tai yra išties daug,“ – pabrėžė Š. Vaitkus.

– Prašau įvertinkite besibaigiantį Palangos sezoną keliais pjūviais. Kiek kurortas iki rugsėjo 10-osios sulaukė svečių? Kiek surinkta „pagalvės“ mokesčio? Rinkliavų už automobilių parkavimą? Už prekybą savivaldybės nustatytose vietose?

– Vasara buvo tikrai gera – lepino gerais orais, tad kurortas sulaukė daug svečių. Rugsėjo 11 dienos duomenimis per tris vasaros mėnesius vadinamojo Pagalvės mokesčio surinkta 640 tūkst. 633 eurai. Šios rinkliavos, beje, nemoka vaikai iki 18 metų. 

Minėti skaičiai nėra galutiniai duomenys, kadangi už rugpjūčio mėnesį apgyvendinimo paslaugų teikėjai duomenis deklaruos ir rinkliavą mokės dar visą rugsėjį.

Vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą miesto gatvėse iki rugsėjo  d. buvo surinkta beveik 1 mln. 458 tūkst. eurų, ir tai yra apie 12 proc. daugiau, nei per visą praėjusių metų aktyvųjį kurortinį sezoną.

Už leidimą prekiauti ir teikti paslaugas Savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose, į kurias buvo organizuojami konkursai, šiais metais surinkta 1 mln. 79 tūkst. eurų.

Džiugu, kad Palangoje vasarą tęsiasi, galima sakyti, jau nuo balandžio mėnesio – jau pavasarį buvome lepinami gerais orais, o kurorte vykstantys kultūriniai renginiai priviliojo itin gausų būrį svečių. Ypač išskirtinis buvo Europos brasbendų čempionatas, sulaukęs didžiulio ne tik Lietuvos gyventojų, bet ir užsieniečių susidomėjimo. 

Vien šveicarų, kurie apskritai pirmą kartą lankėsi ne tik Palangoje, bet ir Lietuvoje, šio čempionato dėka sulaukėme daugiau nei pusės tūkstančio. Tai džiugina.

Rugsėjis taip pat lepina šiluma bei kurorto svečiams leidžia tęsti vasariškas pramogas Palangoje. Tačiau ruduo į Palangą svečius vilioja ne tik orais ir nuostabia pajūrio gamta, bet ir įvairiais renginiais – tiek kultūriniais ar sporto, tiek ir respublikinio lygio konferencijomis.

Be to, Palanga sparčiai populiarėja ne tik kaip poilsio, bet ir kaip nuotolinio darbo vieta. Mūsų miestas siūlo puikiai pritaikytą infrastruktūrą nuotoliniam darbui, o po produktyvios dienos – išskirtinius pasiūlymus poilsiui ir laisvalaikiui. Tai irgi didina kurorto svečių skaičių.

– Kas jums pačiam šią vasarą buvo netikėta?

– Gal ne tiek buvo netikėta, kiek labai džiugino permainos – Palanga įgavo tarptautinio kurorto žinomumą ir statusą. Sulaukėme išties daug svečių iš užsienio, o nustebino vokiečių, į Palanga atvykusių savais automobiliais, gausa. 

Malonu, bet ir truputį keista buvo miesto gatvėse matyti tiek daug automobilių su vokiškais valstybiniais numeriais, girdėti vokiečių kalbą gatvėse, kavinėse, sutikti vokiškai kalbančias jaunas šeimas su vaikais.

Maloniai stebino ir tai, kad ilgąjį savaitgalį rugpjūtį Palanga sulaukė tiek svečių, kad net ėmė formuotis automobilių spūstys ties įvažiavimu į kurortą. 

Suprantu, kad vairuotojai patyrė šiokių tokių nepatogumų, bet ši atvykstančiųjų gausa tik dar kartą patvirtina, kad Palanga – išties svečių pamėgtas Lietuvos kurortas.

– Jeigu esate savikritiškas, kas ir kuriose srityse galėjo būti geriau?

– Natūralu, kad visuomet galima kai ką padaryti geriau. Kiek žinau, daugiausiai kritikos spaudoje buvo dėl viešųjų tualetų stokos Palangoje, tačiau nenorėčiau su ja sutikti – kas dešimt metrų sustatyti tualetų neįmanoma. 

Tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu yra rengiamas laikinųjų statinių paplūdimyje projektas – norime verslininkams, vasarą veiklą vykdantiems paplūdimyje, pasiūlyti keletą galimų statinių projektų, kad paplūdimys atrodytų patraukliai, būtų išlaikomas vieningumas, o kartu paplūdimio kavinėse būtų įrengti ir stacionarūs visiems paplūdimio lankytojams skirti viešieji tualetai. Rengiame ir stacionarių miesto viešųjų tualetų atnaujinimo projektus.

– Kaip plečiasi Palangos lankytojų geografija?

– Džiugu, kad visų palangiškių profesionalumo bei nuoširdžių pastangų dėka Palanga per pastarąjį dešimtmetį tapo išties tarptautinis kurortas. Pastebima tendencija, kad kurorte didėja užsienio svečių skaičius. 

Svečiai atrado ir vertina ne tik čia profesionaliai teikiamas maitinimo, apgyvendinimo, sveikatinimo ir kitas paslaugas, bet ir ypatingą Palangos jaukumą, nuostabią gamtą, pušynais kvepiantį orą.

Žinoma, didžioji dalis Palangoje apsilankančių užsieniečių atvyksta iš kaimyninių šalių, bet sulaukiame ir iš tolimųjų rinkų – Pietų Afrikos Respublikos, JAV, Brazilijos, Meksikos, Australijos, Naujosios Zelandijos, ir kt.

– Ar Klaipėdos regiono savivaldybių pastangos regionui populiarinti yra efektyvios ir visada koordinuotos, nesistengiant save parodyti labiau nei kaimynus? Ko čia dar pasigendate?

– Džiaugiuosi, kad Vakarų Lietuvos savivaldybės, susibūrusios į asociaciją „Klaipėdos regionas“ dirba vieningai bei siekia bendrų tikslų. Visi suprantame, kad esame stiprūs dirbdami išvien, o ne pavieniui.

Sutelkti bendras asociacijos narių pastangas turizmo srityje, siekiant padidinti Klaipėdos regiono turistų skaičių, formuojant vieningo turistinio regiono įvaizdį ir keliant konkurencingumą šalies bei tarptautiniu mastu, koordinuojant bendras savivaldybių veiklas – yra vienas iš asociacijos „Klaipėdos regionas“ tikslų.

Vieningas asociacijos narių darbas duoda teigiamų rezultatų. Jau ne vienerius metus Palangos oro uoste plečiasi skrydžių geografija, o prie to ženklia dalimi prisideda ir asociacija „Klaipėdos regionas“ bei visos septynios asociacijai priklausančios Vakarų Lietuvos savivaldybės, sutartinai tęsiančios regiono pasiekiamumo didinimo tradiciją, veikiančią nuo 2016 m. 

Sprendimas numatyti lėšų naujų, Klaipėdos regionui aktualių skrydžių rinkodarai, davė lauktų rezultatų – jų dėka Palangos oro uoste atsirado skrydžiai į Londoną, o šį pavasarį – ir į vieną iš svarbiausių Europos transporto mazgų – Amsterdamą.

Vienas iš ryškiausių vieningo darbo pavyzdžių – rugsėjo pradžioje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl naujų skrydžių iš Palangos oro uosto skatinimo ir Klaipėdos regiono pasiekiamumo gerinimo. 

Neabejoju, kad susitarimas, pasirašytas asociacijos „Klaipėdos regionas“, Vakarų Lietuvos savivaldybių bei Susisiekimo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, atvers naujas galimybes pritraukti daugiau Vakarų Lietuvos regionui aktualių tarptautinių skrydžių krypčių, o tai ne tik sustiprins regiono tarptautinį pasiekiamumą, bet ir padės augti turizmui bei verslo ryšiams. Tai yra svarbu ne pavienėms savivaldybėms, o visam regionui.

– Neseniai paskelbta žinia apie jaunųjų buriuotojų treniruotes Šventosios jūrų uoste, nors Vyriausybės teisininkai suabejojo siūlymu leisti Šventosios uostą naudoti kaip vaikų buriavimo mokymo bazę. Ar tokia bazė Šventojoje bus?

– Nebejoju, kad Šventojoje turėsime regioninę Buriavimo mokyklą – Palangos miesto savivaldybė tapo buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ dalininke, jau yra paskelbtas Buriavimo mokyklos pastato, atsirasiančio Šventosios uosto teritorijoje, projektavimo konkursas. 

Jo nugalėtojas pastatą turės suprojektuoti per dešimt mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Turėdami projektą, imsimės statybų.

Gaila, kad iki šiol, nors esame jūrinė valstybė, jaunieji Lietuvos buriuotojai – vaikai, net ir gyvendami prie jūros, treniruotis gali tik mariose, kadangi su savais laiveliais išplaukti į jūrą jie neturi galimybės. Natūralu, kad tarptautinėse varžybose, vykstančiose jūroje, susidurdavo su „jūriniu šoku“ ir treniruočių realiomis sąlygomis trūkumu. 

Laimei, Šventosios juostas bei čia atsirasianti regioninė Buriavimo mokykla situaciją pakeis iš esmės. 

Jau šią vasarą pirmieji vaikai, susirinkę į keletą dienų trukusią stovyklą, iš Šventosios juosto išplaukė jūrą. Mūsų kurorto vaikai turės puikia galimybę  pasirinkti dar vieną sporto šaką – buriavimą. Beatsiveriančios naujos galimybės džiugina.

– Kiek lėšų Šventosios jūrų uosto atstatymui buvo skirta Savivaldybės, Vyriausybės ir ES šiais metais? Pernai? Užpernai? Kas buvo padaryta už šias lėšas ir kokie darbai dabar atliekami?

– Įgyvendintas antrasis darbų etapas – žvejybos infrastruktūros plėtros projektas, kuris iš viso atsiėjo 5,9 mln. eurų. Europos Sąjunga šiam projektui skyrė 1,7 mln. eurų, Lietuvos automobilių kelių direkcija – 535 tūkst. eurų, kitos lėšos buvo surinktos iš savivaldybės biudžeto. 2021 m. spalį pradėtas projekto etapas buvo baigtas 2023 metais.

Įgyvendinant žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbų etapą, uoste įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra, nutiesti inžineriniai tinklai, sutvarkyta uosto teritorija. 

Per dvejus šio projekto įgyvendinimo metus Šventosios uoste buvo sutvarkyta ir pailginta krantinė, įrengtas slipas, padedantis žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervė, skirta iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. 

Pastatytas ir žvejų valtims bei žvejybos įrangai laikyti reikalingas pastatas, įrengtas privažiavimas prie jo.

Taip pat buvo rekonstruota ir į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje žvejai galės patogiai laikyti savo automobilius. Sutvarkyta ir buvusi senoji automobilių stovėjimo aikštelė, dalis jos skirta prekybai žuvimi.  

Čia įrengti patogūs privažiavimai neįgaliesiems, elektromobilių įkrovimo stotelė, daugiafunkcė saulės baterija įkraunama viešųjų erdvių paslaugų stotelė, atnaujintas viešasis tualetas.  

Šiuo metu projektuojamos krantinės, Šventosios uosto molai, kurių numatomas aukštis – 3 metrai virš vandens. Planuojama, kad šiaurinis molas bus iš riedulių, o pietinis galėtų būti naudojamas ne tik kaip molas bei jachtų prieplauka, bet ir kaip pasivaikščiojimo promenada. 

Pirmuoju etapu betoninė pasivaikščiojimams skirta dalis bus 200 metrų ilgio (iki jachtų prieplaukos galo), tačiau bus galimybė ateityje ją pratęsti iki pat molo pabaigos, t., y., 660 metrų. Kitos jachtos galės švartuotis prie uosto krantinių.

– Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė atvyko į Palangą tik baigiantis kadencijai į ukrainiečių vaikų stovyklą Palangoje šią vasarą. Ar anksčiau jos nekvietėte? Ar darbiniai santykiai su jūsų bendrapartiečiais ministrais visada buvo tik idealūs?

– Ši Vyriausybė ir Premjerė Palangai, labai svarbiems Palangos infrastruktūros objektams skiria itin didelį dėmesį, o Premjerė labai padeda Palangai įgyvendinti strateginius projektus. 2021 metais Vyriausybė skyrė didžiulį finansavimą – apie 16 mln. eurų – Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takui sutvarkyti. 

Labai džiugina ir tai, kad Premjerė Ingrida Šimonytė labai aktyviai įsijungė į Šventosios uosto statybų klausimus bei kartu su Finansų ministerija rado galimybę, kaip panaudoti regionines lėšas prieplaukos statybai. 

Tam pritarė ir Europos komisija. Todėl šiuo metu Šventosios uosto molams užtikrintas apie 16 mln. eurų finansavimas.

Nuo pat kadencijos pradžios su Premjere Ingrida Šimonyte bendraujame darbiniais klausimais, ir šis bendradarbiavimas, kaip minėjau, duoda Palangai svarbių rezultatų. 

Nebūtinai visi susitikimai su Premjere turi vykti gyvai – esant poreikiui, bendraujame ir telefonu, raštu, darbiniais klausimais susitinkame ir Vilniuje.

Suprantama, kad Ministrės Pirmininkės darbotvarkė yra labai įtempta, tad dažnai atvykti į Palangą ji neturi galimybių. Vis dėlto džiaugiuosi, kad Premjerė per kadenciją ne kartą rado laiko apsilankyti mūsų kurorte. 

Šių I. Šimonytės vizitų metu, be kitų numatytų susitikimų, aptariame ir mūsų miestui aktualius klausimus – dėl Šventosios uosto statybų ir kitus Palangai ir regionui strateginius klausimus.

Kalbant apie Palangoje atostogavusius vaikus iš Bučos noriu priminti, kad ne tik šią, bet ir praėjusią vasarą Premjerė pasitiko pirmąją į Palangą atvykusių stovyklautojų pamainą.

– Dešimtys medikų paliko Palangos reabilitacinę ligoninę, KUL vadovybė net svarstė uždaryti skubiosios pagalbos skyrių Palangos ligoninėje paliekant tik slaugos skyrių. Ką savivaldybė daro, kad Palangos ligoninė liktų su dauguma medicininių paslaugų?

– KUL vadovybė neskelbė apie Skubios pagalbos skyriaus panaikinimą ir tokių planų neturėjo. Tačiau iškilo kita problema – kokios konkrečiai paslaugos ir kiek valandų per parą būtų teikiamos Palangoje. 

Sunerimę dėl to, kaip žinia, kartu su Palangos miesto savivaldybės tarybos nariais bei Seimo nariu Mindaugu Skritulsku kreipėmės į Klaipėdos universiteto ligoninės steigėjus – Sveikatos apsaugos ministeriją, Klaipėdos universiteto, o taip pat Vyriausybės bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovus bei paprašėme visų institucijų atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, įsiklausyti į mūsų argumentus ir tarpininkauti užtikrinant Palangos ligoninėje chirurgų pagalbos paslaugas.

Spalio pradžioje rengiamas susitikimas Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuriame dalyvaus visos šalys. Tikiuosi, rasime gyventojams geriausią sprendimą.

– Kai kas iki šiol pasigenda dušų paplūdimy nusiprausti. Manote, kad jų nereikia?

– Aš negaliu vienareikšmiai teigti, kad dušų paplūdimyje reikia ar nereikia – tikriausiai, poilsiautojai turi skirtingų poreikių. 

Tačiau didelio poreikio tikrai nejuntame – Baltijos jūra nėra tokia sūri, kad po maudynių reikėtų kuo skubiau nusiprausti duše.

Be to, įrengti dušus paplūdimyje yra technologiškai sudėtinga – reikia nutiesti vandentiekio, nuotekų tinklus, o pasibaigus aktyviajam kurortiniam sezonui visą įrangą išgabenti iš paplūdimio, kad audros jos nenuplautų. 

Manau, tikslingiau būtų kalbėti ne apie dušus paplūdimyje, o apie galimybes priekopyje įrengti vandens stovus kojoms nusiplauti.

– Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė iškėlė privačių paplūdimio ruožų Palangoje idėją. Ką jūs manote apie tai?

– Mano nuomone, Lietuva turi per mažai pajūrio, kad dalį jo galėtume skirti privatiems paplūdimiams.

– Kokie darbai suplanuoti savivaldybėje rudenį?

– Viena iš pagrindinių šio rudens naujovių bus J. Basanavičiaus gatvės apšvietimo atnaujinimo darbai. 

Planuojame, kad iki vasaros bus pakeisti visi J. Basanavičiaus gatvės šveistuvai bei atnaujintas gatvės apšvietimas. Siekiant vientisumo, tokie pat, kaip pėsčiųjų alėjoje, šviestuvai papuoš ir jūros tiltą. Pertvarkytas bus ir Jūratės ir Kastyčio skvero apšvietimas.

Kalbant apie šiuo metu vykdomus darbus verta paminėti, kad jau visai baigiamas Senosios gimnazijos stadiono remontas, intensyviai vyksta darbai „Baltijos“ pagrindinės mokyklos stadione, tęsiami darbai Jaunimo ir savanorystės centre, vyksta miesto poliklinikos rekonstrukcija.

Tvarkomos miesto gatvės – tęsiama S. Nėries gatvės statyba, darbai vyksta Klevų gatvėje, jau netrukus pradėsime Kunigiškių gatvės kapitalinį remontą.

Yra ir visuomenei nematomų „popierinių“ darbų – projektuojami Šventosios uosto molai, Muzikos ir meno namai, rengiama detaliojo plano koncepcija – planuojame už Sporto centro pastatyti uždarą futbolo maniežą, baigiamas rengti Šventosios švyturio projektas. 

Taip pat šiuo metu rengiama Pradinės mokyklos, S. Vainiūno meno mokyklos pastatų techninė dokumentacija,  rengiamas Šventosios seniūnijos pastato techninis projektas.  

Turime statybos leidimą Užkanavės gatvei tvarkyti, aktyviai dirbama ties naujos gatvės su dviračiu taku nuo Palangos per Kunigiškius, Monciškes iki Šventosios statybos klausimu – šiuo metu rengiamas specialusis planas, artimiausiu metu jo sprendiniai bus viešinami visuomenei.

Yra paskelbtas konkursas Šventosios uosto teritorijoje atsirasiančiai regioninei Buriavimo mokyklai projektuoti, tikimės, kad maždaug po metų jau turėsime projektą ir galėsime imtis statybos darbų. Tad neilgai trukus turėsime didelę bazę vaikams, norintiems mokytis buriuoti jūroje.

Be kitų darbų, kaip minėjau, rengiamas laikinųjų statinių paplūdimyje projektas, taip pat rengiami stacionarių miesto viešųjų tualetų atnaujinimo projektai, vyksta ir daugiau visuomenei nematomų darbų.

Iš viso šiais metais įgyvendiname apie 60 projektų, ir tai yra išties daug.

– O ar turėjote progą išsimaudyti Baltijos jūroje šiemet?

– Turėjau keletą kartų – su mūsų miesto partnerio Saint Gilles Croix de Vie iš Prancūzijos meru Blanchet François ir jo šeima. Ačiū jam, kad mūsų šeimą nusivedė prie jūros.

Nuotraukoje: Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Iš viso šiais metais įgyvendiname apie 60 projektų, ir tai yra išties daug“