Panevėžyje – nematytų šliužų invazija

Ekologai, politikai, daržininkai ir net mokslininkai iki šiol nėra suradę kito būdo, kaip gintis nuo gličių, vislių, anksčiau Lietuvoje neregėtų invazinių didelių šliužų, naikinančių daržus ir jau okupuojančių viešąsias erdves.

„Jei viešosiose vietose šliužų ir toliau daugės, galbūt svarstysime pirkti jų rinkimo paslaugą“, – pasvarstė Panevėžio savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė.

Miesto vicemeras Valdemaras Jakštas, prieš užimdamas šias pareigas vadovavęs Panevėžio apskrities aplinkosaugininkams, sako, kad šliužai kol kas yra paslaptis ir mokslui.

„Šie gyviai mums kol kas tik regimas, bet nepažįstamas priešas. O kol priešo nepažįsti, nežinai ir kovos su juo būdų“, – į klausimą, ar Savivaldybė numačiusi, kaip miestą vaduoti nuo šliaužiančių atėjūnų, atsakė V. Jakštas.

Šliužas – ant kilimo

Užpraėjęs lietingas savaitgalis, tikėtina, buvo šliužų pasirodymo Panevėžyje pradžia.

Take palei Nevėžį nuo Senvagės iki Kultūros ir poilsio parko buvo galima stebėti vienas paskui kitą šliaužiančių ir seiles primenančias šliūžes paliekančių šliužų paradą.

„Nepatikėsite, bet tą didįjį invazinį šliužą aptikau savo kambaryje“, – baisėjosi į „Sekundės“ redakciją paskambinęs panevėžietis Saulius.

Ant kilimo pamatęs rodomojo piršto dydžio šliužą dar pagalvojo, kad šis tikriausiai bus išropojęs iš žmonos gėlių vazono. „Bet galiausiai supratau, kad šliužą į namus parvežiau aš“, – pasakojo panevėžietis.

Saulius mano nemalonų svečią namo parsigabenęs dviračiu, o šį laikantis balkone. Nevėžio pakrantės dviračių takais pasivažinėjęs Saulius neabejoja, kad vienas toks šliužas ir prilipo prie dviračio rato.

„Aišku, šlykštu ir kambaryje rasti, ir ant dviračių tako matyti tuos neregėto dydžio šliužus. Kažkas turi pradėti juos naikinti“, – įsitikinęs Saulius.

Nuodai neleidžiami

Panevėžio savivaldybės ekologė R. Taučikienė teigia savo privataus namo teritorijoje lietingą praėjusį savaitgalį taip pat aptikusi kelis šliužus. Anot jos, iki šiol Savivaldybę pasiekdavo labai pavieniai skundai dėl šliužų.

Kaip su jais kovoti, anot ekologės, rekomendacijų Savivaldybė negauna.

Kiek anksčiau Aplinkos ministerija buvo atsiuntusi raštą, raginantį imtis priemonių šių gyvių populiacijai mažinti. Tačiau kokios tos priemonės – nenurodyta.

Kažkas turi pradėti juos naikinti

„Manyčiau, joks mokslininkas, gamtos specialistas nepatartų invazinius šliužus naikinti teritoriją, kur jie veisiasi, purškiant nuodais.

Tokiu atveju būtų sunaikinti ne tik jie, bet ir kiti gyviai. Tuo labiau nevalia cheminiais preparatais purkšti viešųjų erdvių“, – teigė R. Taučikienė.

Anot jos, kad nepakenktum aplinkai, šliužus reikėtų rinkti, o tuomet bandyti juos sunaikinti.

Vicemeras V. Jakštas teigė skundų dėl šliužais besidengiančio Panevėžio irgi negaunantis. Anot politiko, skųstis šliužais būtų tolygu skųstis šaltu šiųmečiu pavasariu. „Neįsivaizduoju, ką galėtume tiems šliužams padaryti.

Žinau, kad ir juos tiriantys mokslininkai neturi atsakymo, kaip apsisaugoti nuo tokios invazijos“, – sakė vicemeras.

Laukia nurodymų

Šliužų Lietuvoje atsiradimą V. Jakštas palygino su pasaulį užklupusiu kovido virusu.

Pasak jo, ir kaip mus pasiekė šliužai, ir kaip atsirado virusas, tikslaus atsakymo nėra, vien spėlionės. Tačiau ir viena, ir kita rodo, kad gamtoje vyksta pokyčiai.

Pasak V. Jakšto, jei Aplinkos ministerija atsiųs konkrečių nurodymų, kaip sustabdyti šliužų plitimą, Savivaldybė kuo skubiau imsis juos įgyvendinti.

Atšliaužė patys

Zoologė, Kauno zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų padalinio kuratorė Alma Pikūnienė patvirtino, kad viešosiose ar kitose erdvėse naikinti invazinius šliužus purškiant nuodingais chemikalais pačias teritorijas negalima.

„Taip civilizuotame pasaulyje nesielgiama“, – teigė A. Pikūnienė.

Anot jos, didieji šliužai Lietuvoje – klimato kaitos, šiltėjimo pasekmė.

Pasak A. Pikūnienės, anksčiau svarstę, kad šliužai į Lietuvą buvo įvežti su egzotiniais augalais, dabar mokslininkai mano, kad jie patys pasiekė šalį.

„Tokio kiekio šliužų, kiek jų Lietuvoje yra, įvežti neįmanoma, o vienas kitas įvežtas tiek jų nebūtų priveisęs, kiek dabar turime“, – įsitikinusi šaltakraujų gyvūnų žinovė.

Vienintelis sėkmės atvejis

Zoologės teigimu, šliužai ypač mėgsta priemolio vietoves, tad Panevėžys jiems veistis – itin tinkama vieta. O štai smėlingoje Dzūkijoje, anot specialistės, šių invazinių šliužų pasitaiko nedaug. Smėlis jiems nepatinka.

Į klausimą, kaip kovoti su šiais padarais, A. Pikūnienė teigė neturinti aiškaus atsakymo. Ji svarsto, kad visuomenė galėtų organizuoti jų rinkimo talkas. Tokias, kaip dabar organizuojamos šiukšlių rinkimo ar upių valymo talkos.

Taip civilizuotame pasaulyje nesielgiama

Invazinius šliužus tirianti Vilniaus universiteto mokslininkė Grita Skujienė teigė, jog bandyti juos sunaikinti jau yra sukurta ekologiškų cheminių priemonių.

„Bet kad jos suveiktų, šliužų naikinimui skirtas granules reiktų barstyti ne dabar, kai šliužai jau suaugę ir yra piršto dydžio.

Tokių šie chemikalai neveikia. Granulėmis pabarstyti šliužų gyvenamąsias vietas reikėtų ankstyvą pavasarį, tuomet tikėtina, kad jų paskanavę maži šliužiukai neišgyvens“, – sakė G. Skujienė.

Mokslininkė prisipažino iki šiol girdėjusi apie vienintelį sėkmės atvejį, kai Sūduvos gyventojai pavyko iš savo daržo išgyvendinti šliužus.

sekundė