„Ekspertai yra gavę ir tebegauna pranešimų apie sunkius žmogaus teisių ir tarptautinių humanitarinių įstatymų pažeidimus, priskiriamus privatiems kariams, veikiantiems kartu su CAR ginkluotosiomis pajėgomis ir, kai kuriais atvejais – JT taikdariais“, – sakoma ataskaitoje, kurioje yra minimos Rusijos privačios saugumo bendrovės.
Tarp įtariamų pažeidimų, minimų Darbo grupės dėl samdinių naudojimo (Working Group on the use of mercenaries), vardijamos grupinės egzekucijos, kankinimai, priverstiniai dingimai, priverstiniai civilių perkėlimai, beatodairiškos atakos prieš civilius objektus ir išpuoliai prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus.
Konflikto krečiamoje pajėgoje sausio 13-ąją pavyko atremti sukilėlių puolimą prieš sostinę Bangį, ir nuo to laiko kovotojai nuolat traukėsi.
Pastarųjų mėnesių smurtas žymėjo tik naujausią paaštrėjimą aštuonerius metus besitęsiančiame pilietiniame kare, prasidėjusiame nuvertus prezidentą Francois Bozize'ą (Fransua Bozizą). Pastarašis šį mėnesį sakė tapęs sukilėlių aljanso „Patriotų koalicija už pokyčius“ vadovu.
Koalicija gruodžio viduryje suvienijo šešias ginkluotas grupes, kontroliuojančias didžiąją dalį šalies teritorijas. Sukilėliai siekė neleisti įvykti prezidento ir parlamento rinkimams, per kuriuos buvo perrinktas valstybės vadovas Faustinas Archange'as Touadera (Fostenas Arkanžas Tuadera).
Nuo 2013 metų Centrinės Afrikos Respublikoje, turinčioje 4,9 mln. gyventojų, žuvo tūkstančiai žmonių, dar daugiau kaip milijonas turėjo palikti savo namus.
Iš jų apie 675 tūkst. pabėgo į kaimynines šalis.
„Virtinė smurto išpuolių“
Vyriausybės pajėgoms padeda 12 tūkst. karių turinti JT taikdarių misija, taip pat šimtai Rusijos ir Ruandos sukarintų tarnybų narių ir karių, dislokuotų gruodžio pabaigoje.
JT ekspertai sakė esantys „giliai sunerimę dėl [saugos bendrovės] „Sewa Security Services“, Rusijai priklausančios „Lobaye Invest SARLU“ ir Rusijojs įsikūrusios organizacijos, plačiai žinomos kaip „Wagner Group“, tarpusavyje susijusio vaidmens“.
Ekspertai siejo šias grupes su „virtine smurto išpuolių“, įvykdytų nuo prezidento rinkimų gruodžio 27-ąją.
Jie taip pat sakė, kad jiems didelį nerimą sukėlė gauta informacija apie „šių kontraktininkų artumą ir tarpusavio sąveiką“ su JT pajėgomis.
Be to, „atrodo, kad nevykdomi jokie tyrimai ir nėra jokio atskaitingumo už šiuos piktnaudžiavimus“, pabrėžė ekspertų grupė, pridūrusi, kad apie šiuos nerimą keliančius dalykus buvo informuota Maskva, Bangis ir – „kiek tai buvo įmanoma“ – pačios bendrovės.
Rusija neigė, kad CAR buvo dislokuota „Wagner“ samdinių. Anot Maskvos, į šią šalį buvo pasiųsta tik kariuomenės instruktorių, turinčių padėti apmokyti vietos karius.
Privati kariuomenė
Manoma, kad „Wagner“, siejama su Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Jevgenijumi Prigožinu, dalyvauja virtinėje konfliktų Vidurio Rytuose ir Afrikoje.
59 metų J. Prigožinui Jungtinės Valstijos yra paskelbusios sankcijų už kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Tačiau šis verslininkas neigia esąs kaip nors susijęs su „Wagner“.
Nors privačios karinės bendrovės Rusijoje yra neteisėtos, „Wagner“ pastaraisiais metais atliko vis svarbesnį vaidmenį įgyvendinant Kremliaus ambicijas užsienyje, sako apžvalgininkai.
Kaip pranešama, šios grupės narių buvo pasiųsta į Siriją, kai Rusija 2015 metų rugsėjį įsitraukė į konfliktą šioje šalyje prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pusėje.
Maskva niekada nėra patvirtinusi jokių pranešimų apie „Wagner“ samdinius, bet šį mėnesį trys aktyvistų grupės Rusijoje pateikė ieškinį prieš numanomus šios kompanijos narius dėl 2017 metais įvykusio incidento, kai vyrui, įtartam dezertyravimui iš Sirijos kariuomenės, buvo nupjauta galva.
Europos pareigūnai taip pat yra atkreipę dėmesį į „Wagner“ vaidmenį įvairiuose konfliktuose ir pernai paskelbė J. Prigožinui sankcijų už padėties destabilizavimą Libijoje.
Su „Wagner“ grupe siejamos bendrovės „Sewa Security Services“ darbuotojai pastebėti CAR prezidento apsaugoje
© SCANPIX nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą