Ukrainos ekspertai: Donbase galimi visi scenarijai, tačiau jei kils kruvinas karas, jis bus kitoks nei 2014 m.

Ukrainos ekspertai neatmeta galimybės, kad kruvinas karas tarp Rusijos ir Ukrainos gali kilti, tačiau perspėja, kad jis bus kitoks nei 2014 metais.

Nors tiek Rusija, tiek Vakarai kartoja apie būtinybę mažinti įtampą Ukrainos rytuose, tikimybė, kad aštuntus metus rusenantis karas įsiliepsnos nauja jėga, išlieka nemaža.

Karo nuotaikas nuolat kursto propagandinė Rusijos žiniasklaida, kaltę dėl konflikto eskalacijos verčianti Ukrainai. Aštrių žodžių nevengia ir aukščiausi Rusijos pareigūnai, teigdami, kad „Rusija bus priversta imtis griežtų veiksmų, jei Ukraina suaktyvins savo veiksmus Donbase“.

Tačiau būtent pati Rusija telkia savo kariuomenę vis arčiau Ukrainos sienų. Oficialus Kremliaus paaiškinimas – vykdomos karo pratybos.

Tuo metu Kijevas skaičiuoja, kad prie rytinės jos sienos su Rusija sutelkta dešimtys tūkstančių karių, kariuomenės pajėgos didinamos ir okupuotame Kryme.

Virtinė pokalbių ir sankcijos

Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Jų pasitarime nuotoliniu būdu dalyvaus ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Susitikimo tikslas – aptarti padidėjusią įtampą su Rusiją. Pasitarimą dėl Rusijos veiksmų rengia ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos lyderius Andrzejumi Duda.

Tai – tik dalis iš jau vykusių pokalbių situacijai Donbase aptarti. Prieš tai Ukrainos prezidentas V.Zelenskis jau kalbėjo su JAV lyderiu Joe Bidenu, Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu, Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau. Telefonu dėl padėties Rytų Ukrainoje ir dvišalių santykių kalbėjo ir J.Bidenas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Nors pirmiausia Rusijos propaganda įvertino šį skambutį kaip „Amerikos nusilenkimą ir atsiprašymą po to, kai J.Bidenas viešai pavadino V.Putiną žudiku“, Vašingtonas savo pozicijos Maskvos atžvilgiu nekeičia ir smerkia jos veiksmus telkiant kariuomenę pasienyje su Ukraina.

Be to, už vykdytas kibernetines atakas ir kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, Vašingtonas išvijo iš savo šalies 10 Rusijos diplomatų, o Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova suskubo pareikšti, kad Maskva šito nepaliks ramybėje ir pažadėjo atsakyti tuo pačiu. Tad akivaizdu, kad įtampa neslūgsta.

Šiuo metu fronte esantis Televizijos kanalo „Ukraina“ karo žurnalistas Jevhenas Nazarenko teigia, kad pastaruoju metu fronte šaudo be paliovos. Ko ne kasdien pranešama apie naujus žuvusiuosius ir sužeistus Ukrainos karius.

Pasak jo, jei atsižvelgsime į tai, kad konfliktas Donbase vis dar vadinamas „įšaldytu“, tokio intensyvumo nebuvo seniai. Situacija įtempta, bet padėties nedramatizuoja

„Negalima sakyti, kad apšaudymai vienu metu vyksta palei visą fronto liniją, tai padaryti būtų sudėtinga.

Tačiau konkrečių „pavojingesnių“ vietų nėra – šiomis dienomis blogiausia padėtis yra prie Donecko, iš Peskų pusės.

Prieš savaitę intensyvūs apšaudymai vyko iš kitos pusės – prie Marijinkos, Krasnohorivkos.

Okupantai iš Rusijos nesibodi šaudyti iš tankų. Prieš keletą dienų apsilankiau vienose mūsų karių pozicijose, kur išvakarėse žuvo karys. Iš pradžių manėme, kad apšaudymo metu panaudotos minos, tačiau paaiškėjo, kad tai - naujoviškas valdomas sviedinys, kuri turi tik Rusijos kariuomenė.

Asmeninio archyvo nuotr./J.Nazarenko (dešinėje) su Ukrainos kariu

Jo kalibrą dar tiksliname, galbūt tai 150, gal 120 kalibro sviedinys. Tačiau reikia suprasti, kad sviedinys buvo valdomas. Jis buvo paleistas kažkur iš Donecko gyvenamųjų rajonų ir pateko tiesiai į apkasus - ne 20 metrų toliau ar arčiau, o tiesiai į apkasus“, – pasakoja žurnalistas.

Pasak jo, pataikyti tiesiai į apkasus nėra taip lengva, juolab, kad jie gilūs. Apšaudymo metu kaip tik toje vietoje buvo Ukrainos karys, jis žuvo.

„Pats mačiau išsisklaidžiusias sviedinio dalis – kai toks pataiko į tave, išgyventi nepavyks“, – teigia J.Nazarenko.

Tokie patys ginklai prieš kiek daugiau nei savaitę buvo naudojami Krasnahorivkoje. „Kaip tik tuo metu skaitėme, kad Rusija šiuo metu išbando savo naujausius sviedinius. Ši informacija yra jų Gynybos ministerijos puslapyje. Panašu, dabar suprantame, kur tie bandymai vyksta“, – kalbėjo žurnalistas.

Separatistų ir Rusijos propagandos žeriamus kaltinimus esą tai būtent Ukraina atsakinga už padėties Donbase eskalaciją, girdi ne tik jis pats, bet ir fronte esantys kariai.

Tačiau teigia į tai nekreipiantys dėmesio. „Garsių pareiškimų iš kitos pusės yra daug. Jei jais tikėtume, tai mes ko ne kasdien pradedame puolimą. Manau, jiems naudinga kelti paniką tarp gyventojų, nes taip atitraukiamas dėmesys nuo socialinių, ekonominių problemų“, – tvirtina J.Nazarenko.

Tiesa, jis nemano, kad šiuo metu suaktyvėję apšaudymai – kažkas neįprasto. Nuo pat karo pradžios fronte dirbantis žurnalistas teigia, kad panašių eskalacijų būta ir praeityje.

„Panaiši situacija susiklosto bemaž kiekvienais metais. Jei nelyginsime su 2014 ar 2015 metais, kai vyko aktyvūs kariniai veiksmai, vėliau kasmet įvykdavo konflikto eskalacija. Tai, ką stebime dabar, panašu į įkaitusią situaciją, tačiau labiau dėl to, kad prieš tai kelis mėnesius iš tikrųjų šūviai buvo beveik nutilę.

Dabar krenta 120 kalibro minos, naudojama kita ginkluotė. Tačiau tą patį galėjome stebėti ir 2018 ar 2019 metais“, – pasakojo žurnalistas. Į klausimą, kaip nusiteikę Ukrainos kariai, J.Nazarenko atsako paprastai: „jie sako, jei rusai nusprendė kariauti, tai kariausime“.

Turi pasikliauti savo jėgomis

Ukrainos politologas, Tarptautinės politikos instituto direktorius Kijeve Jevhenas Magda teigia, kad pastarųjų dienų įvykiai, susiję su karu Donbase, tik dar kartą įrodo, kad Rusija kariauja ne tik su Ukraina, bet ir su Vakarais. Tai, kad skirtingų šalių lyderiai vėl atkreipė dėmesį į aštuntus metus tebesitęsiantį karą Rytų Ukrainoje, jis vadina teigiamu signalu, tačiau kelia klausimą, kokia gali būti to kaina.

„2014 metais Rusijai pavyko netikėtai užpulti Ukrainą, tačiau dabar, mano nuomone, tokio scenarijaus negali būti. Ukraina atrodo visiškai kitaip, mažų mažiausiai – mūsų kariuomenė šiuo metu yra visiškai kita, nei prieš septynerius metus. Rusija griebėsi psichologinio spaudimo, nes hibridinis karas - tai pirmiausia kova dėl žmonių sąmonės.

Maskva siekia, kad Ukraina prarastų savo tapatybę.

Ji mato, kad mūsų šalyje valdžios ir visuomenės santykiai klostosi ne pačiu geriausiu būdu. Tačiau kyla klausimas, ar Rusija supranta, kad ji nesugebės suduoti Ukrainai tokį smūgį, kokio norėtų?

Asmeninio archyvo nuotr./Jevhenas Magda

Ar jai pavyktų užgrobti dar daugiau mūsų šalies teritorijos ir laikyti čia okupacinę valdžią? Manau, tai padaryti būtų sunku. Rusija nebent siektų užimti visą Donecko ir Luhansko sritį ir paversti jas buferine zona bei tuo pačiu atimti galimybę iš Ukrainos siekti NATO narystės“, – kalba politologas J.Magda.

Pasak jo, Rusijos pajėgų telkimas netoli sienos su Ukraina tai pirmiausia demonstravimas savo šalies piliečiams esą Maskva gali „pastatyti į vietą Kijevą“. O agresyvius Maskvos veiksmus būtent dabar politologas paaiškina Rusijos baime, kad Ukraina siekia vis labiau suartėti su NATO.

Juolab, kad kalbos apie Ukrainos narystę NATO atvirai kalba Ukrainos prezidentas V.Zelenskis, apie tokią perspektyvą, nors kol kas sunkiai apčiuopiamą kalba ir pats Aljansas. Tiesa, politologas teigia, kad Aljansas 2014 m. pražiopsojo Rusijos agresiją Ukrainoje. „Tačiau manau, kad per septynerius metus Aljansas sugalvojo savo planą.

Rusijos tikslas – jį išsiaiškinti. Be kita ko ir tikrindama tiek Ukrainos, tiek NATO karinių pajėgų pasirengimą. Tai rimtas iššūkis, bet šiandien sunku pasakyti, kuo tai baigsis. Tik nedaugelis žino, ką sugalvojo V.Putinas ir koks gali būti NATO atsakas. Ukrainos atsakymas bus paprastas – reikės kautis tol, kol turėsime galimybę tai daryti.

Galime pasikliauti tik savo jėgomis, nemanau, kad mums padės NATO kariuomenė.

Ukraina neturi jokių įpareigojančių susitarimų dėl karinės pagalbos su jokia kita šalimi. Taip, dar karo pradžioje mums padėjo ir Lietuva, ir Lenkija, Čekija. Visa tai yra gerai, bet mes juk suprantame, kad norint priešintis Rusijai, reikia šiek tiek kitokių priemonių“, – tikino J.Magda.

Paklaustas, ar artimiausiu metu verta baimintis didelio karo, politologas sako: „Nenoriu prognozuoti didelio karo, tačiau iš V.Putino gali tikėtis visko“.

Karas atrodytų kitaip

Politikos apžvalgininkas, televizijos kanalo ART direktoriaus pavaduotojas Aideras Muždabajevas įsitikinęs - artimiausiu metu reikia ruoštis bet kokiam įvykių scenarijui. „Galima bet kiek svarstyti ar Rusija demonstruoja savo raumenis prieš Ameriką, ar meluoja, ar rimtai ruošiasi karui.

Visos šios diskusijos neturi prasmės, nes tikrąjį Kremliaus sumanymą žino tik du žmonės – V.Putinas ir S.Šoigu. Į taigą dar visai neseniai jie vyko tikrai ne arbatos gerti, o spręsti, ką nori padaryti pasauliui. Visi svarstymai ar V.Putinui „apsimoka“ pulti šiuo metu, sudužta, kai prisiminsime Krymo aneksiją.

Tuo metu daugelis taip pat sakė, kad V.Putinui to nereikia ir visiškai nenaudinga. Po to kalbėta, kam jam okupuoti Donbasą? Siūlau nesvarstyti, kam jam to reikia ir ką jis dabar nori „padovanoti“ rusams – ar prisijungti Baltarusiją, ar okupuoti Odesą? Reikia ruoštis mažų mažiausiai konfliktui, prilygsiančiam Karibų krizei, apie Šaltąjį karą jau net nekalbu, jis jau savaime suprantamas“ , – kalbėjo A.Muždabajevas.

Asmeninio archyvo nuotr./Aideras Muždabajevas

Žurnalistas perspėja, kad Rusija gali ryžtis ir dideliam karui, o šis atrodys visai kitaip, nei 2014 m., kai buvo okupuotas Krymas ir dalis Donbaso. „Jei kalbėsime apie didelį karą, rusai jau parodė visiems, kad vienintelis būdas, kaip jie moka kariauti – tai apšaudymas raketomis, masinis žmonių žudymas.

Tereikia tik prisiminti Afganistaną, antrąjį Čečėnijos karą, galų gale – Siriją.

Pastarojoje jie nesivelia į kontaktines kovas, tačiau naudoja raketas nesirinkdami, ar pataiko į civilius, ar ne.

Be to, aukščiausi jų kariškiai jau pareiškė, kad prasidėjus karštai karo fazei, jie iš karto pradės bombarduoti svarbius objektus visoje Ukrainoje. Net ir nepanaudodami atominio ginklo, jie bandytų surengti pragarą“, – sako A.Muždabajevas.

Kaip į tai turėtų reaguoti Vakarai? Pasak žurnalisto, nedelsiant nukreipti reikiama linkme priešlėktuvinės gynybos sistemas, nes visa tai ne juokai.

„Rusai turi netekti galimybės nebaudžiami atakuoti iš oro. Tai vienintelis būdas sulaikyti juos nuo karštosios karo fazės, jei jie sugalvojo tokią pradėti“, – įsitikinęs jis.

„Zuma press“/„Scanpix“ nuotr/Volodymyras Zelenskis

Karo Rytų Ukrainoje eskalaciją A.Muždabajevas sieja su JAV prezidento pasikeitimu. Jis įsitikinęs, kad šis scenarijus buvo ruošiamas jau seniai, tačiau tikėtasi, kad Amerikos prezidento poste išliks Donaldas Trumpas, kuris nebūtų trukdęs Maskvai įgyvendinti savo planų.

„Dar turėsime galimybę pamatyti, kaip pasielgs J.Bidenas pačiu reikalingiausiu metu, tačiau D.Trumpas buvo būtent tas asmuo, dėl kurio šio konflikto eskalacija ir buvo sugalvota.

Nemanau, kad dabartinis įvykių Rytų Ukrainoje scenarijus sugalvotas vakar ar užvakar.

Taigoje V.Putinas su S.Šoigu tik tikslino taktiką. Rusija iš pradžių planavo politinę suirutę Ukrainoje, tikėdamiesi, kad tai padaryti jai „padės“ politinės patirties neturintis V.Zelenskis. Tačiau nepavyko. Atras variantas buvo – pasitelkiant karinę galią ir tikintis, kad prie Amerikos vairo vis dar bus D.Trumpas, kuris užsimerks į viską, kas vyks Rytų Ukrainoje. Tačiau J.Bidenas – ne D.Trumpas“, – įsitikinęs A.Muždabajevas.