Paskutinė gelbėtojų diena: pateikti iškalbingi skaičiai

2026 metų šiltąjį sezoną mūsų paplūdimių gelbėtojams nuolat teko prašinėti ne tik to, kad poilsiautojai nelįstų į vandenį, esant iškeltai raudonai vėliavai, bet ir kovoti su girtuokliaujančiais piliečiais, ieškoti pasiklydusių vaikų, skubėti į pagalbą dėl įvairių sveikatos sutrikimų, patirtų traumų krante ir rizikuoti savo gyvybėmis, gelbėjant skęstančiuosius jūroje.

Deja, šį sezoną Palangoje ir Nidoje neapsieita ir be skaudžių nelaimių - rugpjūčio mėnesį Nidoje nuskendo 30-metis sporto treneris, o tą patį mėnesį prie Palangos tilto - 17-metis jaunuolis iš Lenkijos. Klaipėdoje šį sezoną paplūdimio gelbėtojų budėjimo zonoje skaudžių nelaimių išvengti pavyko.

„Vakarų ekspresas“ nusprendė plačiau apie 2026 metų sezoną pasikalbėti su Klaipėdos, Palangos ir Neringos paplūdimio gelbėtojų vadovais, kurie pateikė daugiau statistinių duomenų ir savo įdomių įžvalgų.

Statistika ir problemos

„Daugiausia darbo teko prevencijai - gelbėtojai nuolat įspėdavo žmones nesimaudyti esant raudonai vėliavai, laikytis atokiau nuo duobių ir atgalinių srovių. Džiaugiamės, kad tai pasiteisino - šiemet Klaipėdoje nuskendusiųjų nebuvo“, - pabrėžė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras Siakki.

Jis pateikė ir išsamią 2026 metų sezono Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų statistiką: "Penkis žmones išgelbėjome nuo skendimo. Dar septyniems žmonėms teko padėti išlipti į krantą patekus į atgalines sroves, jie patys nebegalėjo saugiai išplaukti.

Vienas žmogus buvo gaivinamas ant kranto - jam sutriko širdis.

17 žmonių dėl karščio patyrė saulės ar šilumos smūgį, jiems prireikė medikų pagalbos.

Dar apie 23 žmonės sunegalavo - daugiausia paplūdimyje, ant smėlio, jiems taip pat buvo reikalinga medikų pagalba. Buvo nemažai įvairių traumų: žmonės susižalodavo kojas, rankas, pirštus, vienam koją pradūrė šaka, traumų patirta ir važiuojant dviračiais per smėlį ar nuo kalniukų. 25 kartus ieškota pasiklydusių vaikų.

© Šį sezoną gelbėtojams dažnai tekdavo panaudoti ir savo turimą techniką. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

4 kartus kviesta policija, kai prie jūros vieni, be suaugusiųjų, atėjo jaunesni nei 14 metų vaikai ir bandė maudytis. Pirmiausia būdavo informuojami tėvai, o pasikartojus situacijai - kviečiama policija."

Anot jo, vasarą Klaipėdos gelbėtojai daugiau dėmesio kreipė į paauglius, nepilnamečius.

„14-17 metų paaugliai grupėmis ateidavo prie jūros ir labai nesaugiai elgdavosi. Čia tėveliams toks įspėjimas: jeigu išleidžia savo nepilnamečius vaikus prie jūros, reikėtų juos instruktuoti, kad saugiai elgtųsi. Kai yra kompanijoje, jie pamiršta apie saugumą. Pavyzdžiui, esant iškeltai raudonai vėliavai visi šoka į vandenį, į duobes nekreipia dėmesio, eina prie ženklo “Duobė„ ir maudosi nesaugiai. Atlieka salto ir panašiai...“ - situaciją apibūdino A. Siakki.

Kaituotojas - arti tragedijos

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas išskyrė ir vaikų nepriežiūros problemą.

„Tėvai deginasi, o vaikai vieni eina į vandenį. Kaip jau minėjau, suradome 25 nuo tėvų pasiklydusius vaikus. Keturis kartus kviesti policiją dėl to, kad vaikai iki 14 metų atėjo vieni, be tėvų, be suaugusiųjų prie jūros ir ėjo maudytis. Čia viskas vyko Pirmojoje Melnragėje. 

Pirmą kartą vaikai buvo įspėti, tėvams buvo paskambinta. Tėvai net nežinojo, kad vaikai yra prie jūros. O po to, kai kitą kartą jie pasirodė pliaže, tada jau buvo perduoti policijos pareigūnams“, - pasakojo A. Siakki.

A. Siakki prisiminė ir itin pavojingą situaciją prie Klaipėdos molo, kai kaituotojas buvo atsidūręs itin pavojingoje situacijoje.

„Vyras jūroje prigėrė vandens, buvo išmestas į krantą, kur gelbėtojai suteikė pirmąją pagalbą, o vėliau jis išvežtas į ligoninę. Specialus kaituotojo kostiumas padėjo jam išsilaikyti vandens paviršiuje, jei ne tai - viskas galėjo baigtis tragedija“, - pripažino A. Siakki.

Paaugliai kompanijose pamiršta apie saugumą. Pavyzdžiui, esant iškeltai raudonai vėliavai visi šoka į vandenį, į duobes nekreipia dėmesio, eina prie ženklo „Duobė“ ir maudosi nesaugiai. Atlieka salto ir panašiai...

Dar viena svarbi sezono dalis - darbas su užsieniečiais. Aleksandro teigimu, daugiau problemų kilo su kai kuriais atvykusiais iš kitų šalių, ypač Vidurinės Azijos regiono, kurie jūroje elgiasi itin drąsiai ir neatsakingai.

Su ukrainiečiais, anot jo, situacija po truputį gerėja dėl jau kelerius metus vykdomos prevencijos ir edukacijos.

„Nuolatinis gelbėtojų vaikščiojimas pakrante, įspėjimai, kad negalima maudytis, ir taip toliau. Kai būna iškelta raudona vėliava, daug kas piktinasi: “Atvažiavome iš toli prie jūros ir negalime maudytis.„ Bet kažkodėl neina už paplūdimio ribų, kur gelbėtojų nėra. Būtinai ateina į paplūdimį, kur būtų gelbėtojai, ir ten bando išsimaudyti, o už paplūdimio ribų nesimaudo“, - pastebėjimais dalijosi A. Siakki.

Viena blogiausių vasarų

Apie tai, kad šiųmetis šiltasis sezonas gelbėtojams buvo itin sudėtingas, prabilo ir Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

„Galiu pasakyti, kad per mano beveik dvidešimties metų vadovavimo gelbėtojams praktiką - vienas sudėtingesnių“, - akcentavo J. Pirožnikas.

Jis dar pridūrė: "Galvojom, kad pernai buvo bloga vasara, bet šiemet dar blogesnė: tai lietus, tai šalta, tai vėjas, tai bangos, srovės... O jei saulė yra ir vėjas yra, na, tai mums yra viskas: lakstom kaip išprotėję.

Visi mato raudoną vėliavą, bet vis tiek ginčijasi, klausia: „Kur parašyta, kad negalima maudytis? Jūs man parodykit... Kodėl vaiką reikia už rankos laikyt vandenyje ir panašiai? Taip ir bendraujam su žmonėm, ir bėgiojam pirmyn atgal, taip sakant“, - vaizdžiai apie savo darbo metodus pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas.

Jis pripažino, kad jo sūnaus Kajaus Pirožniko įvairių pavojingų situacijų iš gelbėtojų darbo kasdienybės viešinimas socialiniuose tinkluose taip pat padeda.

„Pastebime, kad tas viešumas prideda paklusnumo. Mes vaikų veidų negalime viešinti, bet suaugusį žmogų - čia nėra duomenų viešinimas, ir mes nutarėme, kad kitais metais tokie žmonės, kurie pažeidinėja paplūdimio taisykles ir visa kita, mes tiesiog veido neuždengsim ir rodysim visuomenei“, - pabrėžė J. Pirožnikas.

Jis teigė, kad gelbėtojams tenka ieškoti ir tam tikrų kompromisų.

„Mes viską suprantam: yra bangavimas, raudona vėliava, maudytis negalima... Bet žmonės ginčijasi... Tada sakau: “Darom tokį kompromisą: nueikit prie kranto, gulėkit, neikit gilyn, kokie 2-3 metrai nuo kranto, banga tave aptaškys. 

Bet visada atsiranda bent vienas, kuris nori eiti gilyn į jūrą iki kaklo. O kai srovė pagauna, pradeda traukti, tada rėkia, cypia, pasipila keiksmažodžiai ir visokie dalykai: „Ko jūs taip ilgai manęs neištraukiat? Jūs privalot mane gelbėti!“ Ir mes aiškiname, kad užsieny yra tokia tvarka, ir mes neturim teisės, jeigu yra bangavimas daugiau negu 3 balai, mes nerizikuojam savo gyvybėmis. 

Užsienyje, jeigu yra iškelta raudona vėliava, gelbėtojai uždaro postus ir išeina", - pasakojo J. Pirožnikas.

Jis teigė, kad vien šią vasarą gelbėtojams Palangoje teko ieškoti 50 pasiklydusių vaikų.

„Aš suprantu: jeigu mama ateina su dviem-trim vaikais į paplūdimį ir yra masė žmonių, poilsiautojų, tai sako: “Kol užsitepi apsauginį tepalą ar pakloji ant smėlio paklodę, apsisuki - nėra vieno vaiko.„ Na, ir tėvams panika... Mes visą laiką raminam tėvus, aiškinam, kad žinokit, jūs nebijokit, jūsų vaikas eis palei krantą į vieną arba į kitą pusę. Ir mes jau žinom, pasako, kurioj vietoj pasiklydo, tai mes anam ir kitam postui perduodam. 

Buvo atvejis, kai vieną 5 metų mergaitę suradome nuo tėvų nutolusią net apie 6 kilometrus. Ji nei verkė, nei ką, o ėjo sau ramiai palei krantą, ir viskas“, - pasakojo J. Pirožnikas.

Aš visada sakau: nė vienas, net geriausias plaukikas, neaplenkia vandens motociklo, nė vienas bėgikas neaplenkia keturračio ar džipo. Technika gelbėtojams - labai svarbi ir mes nuolat į tai investuojame.

Jis teigė, kad pasitaiko ir kuriozinių situacijų.

„Būna, ateina prie gelbėtojų arba paskambina 1509, sako: “Klausyk, man reiktų dabar surasti Anželą iš Šiaulių, jai 35 metai, mes turėjom susitikti. Mes čia turėjome susitikti, pirmas pasimatymas. Gal ne taip aš supratau, gal ji čia pliaže kažkur ir manęs neranda.„ Na, sakau: “Tada tau teks eiti ieškot pačiam", - pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas.

J. Pirožnikas teigė, kad Palangoje iš itin pavojingų situacijų jūroje buvo išgelbėti 8 žmonės.

„Kalbu apie tokius atvejus, kai be gelbėtojų pagalbos 99 proc. žmonių būtų paskendę. Iš jų keturi ar penki buvo perduoti medikams ir išvežti į ligoninę. O tų, kuriuos išvedame per raudoną vėliavą iš jūros, mes net neskaičiuojam, tai čia jau prevencinis darbas, į dieną būna kokie 250 atvejų, mažiausiai“, - sakė Palangos gelbėtojų vadovas.

Jis dar pabrėžė, kad gelbėtojams itin svarbi yra tinkama technika.

„Šiai dienai turim 8 džipus, 8 keturračius, 8 vandens motociklus, 4 dronus. Baltijos šalyse tokius išmanius dronus, naudojamus gelbėti žmones jūroje, mes, Palangos gelbėtojai, turime vieninteliai. Aš visada sakau: nė vienas, net geriausias plaukikas, neaplenkia vandens motociklo, nė vienas bėgikas neaplenkia keturračio ar džipo. Technika - labai svarbu, kartais ir kelios sutaupytos sekundės gali padėti išgelbėti žmogaus gyvybę“, - sakė J. Pirožnikas.

Ruošiasi pasaulio čempionatui

Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys taip pat pripažino, kad šio kurorto gelbėtojams šis sezonas buvo nepavydėtinas.

„Trauka, srovės, bangos, lakstymas iš vienos vietos į kitą. Kaip ir kituose Lietuvos paplūdimiuose susidūrėme ir su pasiklydusių vaikų paieška, ir vartojančiais alkoholį asmenimis, teko ir policiją kviesti. Išgelbėjome 10 žmonių gyvybes. Gelbėtojai dirbo maksimaliu pajėgumu“, - sezoną apibūdino Neringos gelbėtojų vadas.

Jis teigė, kad deda visas pastangas, jog lapkričio 25 d. - gruodžio 13 d. Pietų Afrikos Respublikoje vyksiančiame pasaulio gelbėtojų (Lifesaving) čempionate dalyvautų 4 Neringos gelbėtojai.

Lietuvos rinktinę į pasaulio čempionatą deleguoja Lietuvos vandens gelbėtojų asociacija (LVGA), kuri yra Tarptautinės gyvybės gelbėjimo federacijos (ILS) narė.

Lietuvos gelbėtojų rinktinė, kurios pagrindą sudarys 2026 metų Lietuvos gelbėtojų čempionai klaipėdiečiai, vis dar ieško papildomų rėmėjų ir partnerių, kad į pasaulio čempionatą galėtų išvykti visos sudėties komanda.

„Tam intensyviai ruošiamės. Kol kas važiuos šeši vaikinai ir trys merginos. Ir dar ieškome lėšų, kad galėtume deleguoti pilnos sudėties merginų komandą. Kuo daugiau surinksime lėšų, tuo didesnis bus komandos narių skaičius. Tai bus pirmas kartas istorijoje, kai Lietuvos gelbėtojų komanda dalyvaus pasaulio čempionate. Yra kalbų, kad 2032 metais Australijoje vyksiančiose olimpinėse žaidynėse gelbėjimo sportas pateks į olimpines žaidynes. Australijoje jis labai populiarus“, - teigė A. Siakki.