Raimundas Vaikšnoras: tokių incidentų greičiausiai neišvengsime, tačiau su jais turime tvarkytis

Pirmiausia – kalbame tik faktais. Kol nepaaiškėja naujos aplinkybės, pavyzdžiui, randamas objektas, tikriname visas įmanomas versijas, net ir mažai tikėtinas.

Kodėl dar neradome? Objekto dydis mažas, signalo neskleidžia.

Ar tiriame kitas versijas? Taip. Pagrindinė versija – bepilotis orlaivis. Bet kol nepaaiškėja įrodymai arba naujos aplinkybės – stengiamės neprisirišti prie išankstinių etikečių ir neatmetame jokių kitų scenarijų.

Ką darome - operacija vyksta toliau, lygiagrečiai priėmiau sprendimą dėl oro gynybos pajėgumų perdislokavimo arčiau pasienio, tose vietose, kur yra labiausiai tikėtini priartėjimo keliai. Numušti oro taikinį taikos metu, kai danguje skraido dešimtys civilinių orlaivių – ne šiaip sprendimas. Tai paskutinė priemonė, kuri taikoma tik įsitikinus, kad objektas realiai kelia pavojų. Tokį sprendimą galima priimti tik turint vizualinį, akustinį ar kitą neginčijamą patvirtinimą. Kitu atveju – sukelsime sau daugiau žalos nei grėsmės būtų buvę.

Ar galime visiškai uždengti oro erdvę? Realybė tokia – vargu ar kuri nors šalis tai gali padaryti 100 proc. Ypač turint galvoje, kad dešimtmečiais Lietuvos oro gynybos sistemos buvo finansuojamos likutiniu principu. Bet tai keičiasi – ir greitai. Perdislokuojame pajėgas, analizuojame, ką ir kaip galime įsigyti greičiau, peržiūrime įsigijimus, stipriname koordinaciją.

Suprantu, kad tokie incidentai tikrai nedidina ramybės, tačiau gyvename kariaujančių valstybių kaimynystėje, taip pat, kaip ir kitos nekariaujančios šalys, tokių incidentų greičiausiai neišvengsime, tačiau su jais turime tvarkytis ir čia mes vietoje nesėdime – užtikrinu.