Registrų centro skandalas: mato dvi dideles problemas

Anot jų, susidaro įspūdis, kad valstybinės institucijos manipuliuoja informacija, o žmonės iki šiol neturi aiškių rekomendacijų, kaip elgtis bei kokių grėsmių gali tikėtis.

Pagrindinis motyvas galėjo būti pinigai

L. Girskienė neslepia, kad situacija kelia įvairių minčių. Politikė pasakojo, jog būtent šiomis dienomis sulaukė ir sukčių skambučių.

„Antradienį kaip tik sulaukiau skambučio. Bandė kalbėti rusiškai, aiškino apie neva problemas su „Smart-ID“ prisijungimu. Tokie skambučiai nėra naujiena, tačiau kai visa tai vyksta bendrame duomenų nutekinimo kontekste, natūraliai pradedi galvoti, ar tai nėra susiję“, – sakė Seimo narė.

Anot jos, pagrindinis tokio masto duomenų nutekinimo motyvas greičiausiai buvo finansinė nauda.

„Manau, kad pagrindinis tikslas buvo uždirbti pinigus parduodant duomenis. Kiek dabar žinoma, prie duomenų buvo jungiamasi naudojant akredituotas paskyras. Tai reiškia, kad arba buvo perimti prisijungimai, arba kažkas sąmoningai jais pasidalijo. Man atrodo labai tikėtina versija, kad kažkas tiesiog pardavinėjo prieigą prie duomenų“, – svarstė politikė.

Pasak jos, konkrečiai jos ir šeimos narių duomenys buvo tikrinti vasario 16 dieną.

„Tai nedarbo diena. Natūraliai kyla klausimų, kas ir kodėl tą dieną jungėsi prie mano duomenų. Manau, kad atsakingos tarnybos turės išsiaiškinti, kas konkrečiai naudojosi tomis prieigomis ir kokiais tikslais tai buvo daroma“, – teigė L. Girskienė.

Seimo narė pripažįsta, kad paprastam žmogui sunku įvertinti visas galimas tokio nutekinimo pasekmes.

„Sunku pasakyti, kam tiksliai gali būti panaudoti tie duomenys. Viena vertus, akivaizdi grėsmė yra sukčiavimas. Kita vertus, negalime atmesti ir kitų scenarijų – nuo bandymų pasinaudoti žmonių finansine informacija iki platesnių kibernetinių atakų. Šiandien niekas negali tiksliai atsakyti, kokios bus pasekmės“, – kalbėjo parlamentarė.

Kodėl domėtasi politikų ir pareigūnų duomenimis?

Politikė pasakojo, kad ją nemaloniai nustebino ir tai, jog tarp tikrintų duomenų buvo informacija apie jos gyvenamąją vietą bei darbo aplinką.

„Nemalonu suvokti, kad kažkas domėjosi ne tik tavo asmens duomenimis, bet ir adresais, vietomis, kurios susijusios su tavo kasdieniu gyvenimu. Natūraliai kyla klausimas – kam to reikėjo ir kokiu tikslu tai buvo daroma. Atsakymų kol kas nėra“, – sakė ji.

© Ligita Girskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ligita Girskienė

L. Girskienė teigia jau perspėjusi savo artimuosius būti itin atsargius.

„Pasakiau tėvams ir kitiems šeimos nariams, kad būtų budrūs, neatskleistų jokių prisijungimo duomenų, nepasitikėtų nepažįstamais skambinančiaisiais. Jeigu tokie duomenys pateko į nusikaltėlių rankas, labai tikėtina, kad suaktyvės įvairios sukčiavimo schemos“, – sakė Seimo narė.

Jos nuomone, papildomų klausimų kelia ir tai, kad tarp nukentėjusiųjų minimi politikai, žurnalistai, valstybės tarnautojai bei žvalgybos pareigūnai.

„Nežinau, ar čia buvo kryptingai domimasi konkrečiomis grupėmis, ar tiesiog atsitiktinai sutapo. Tačiau klausimas išlieka – kodėl tarp nukentėjusiųjų yra tiek daug viešų asmenų ir valstybės institucijose dirbančių žmonių“, – svarstė ji.

Dar vienas klausimas, kurį kelia politikė, – informacijos trūkumas.

„Mano duomenys buvo tikrinti vasario mėnesį, tačiau apie tai nesužinojau nei tada, nei vėliau. Jeigu buvo žinoma, kad įvyko toks incidentas, žmonės turėjo būti informuoti. Tai yra svarbi informacija, nes žmogus turi teisę žinoti, kad jo duomenys galėjo būti panaudoti neteisėtai“, – sakė L. Girskienė.

Didžiausia problema – komunikacijos spragos

Panašius akcentus dėlioja ir Klaipėdos universiteto lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Ji teigia, kad asmeniškai dėl duomenų nutekinimo didelio streso nejaučia, tačiau mato rimtą problemą valstybės institucijų komunikacijoje.

„Mano nerimas susijęs ne tiek su manimi kaip asmeniu, kiek su valstybe. Vėl girdime tuos pačius klausimus, kuriuos girdėjome ir ankstesnių panašių incidentų metu. Kodėl apie tai sužinoma taip vėlai? Kodėl trūksta paaiškinimų? Kodėl žmonės paliekami spėlioti?“ – klausė politologė.

Anot jos, ypač daug klausimų kyla dėl to, kad visuomenė apie incidentą sužinojo tik dabar, o pats faktas buvo paskelbtas penktadienį, prieš išeigines dienas, kai akivaizdu, kad dvi dienas nebus galima gauti nei komentarų, nei atsakymų, o socialinėje erdvėje pradės plisti įvairios interpretacijos.

„Jeigu problema buvo žinoma anksčiau, natūralu klausti, kodėl nebuvo pasiruošta komunikacijai. Žmonės užduoda labai paprastus klausimus, į kuriuos turėtų būti parengti aiškūs atsakymai“, – teigė pašnekovė.

Politologė pabrėžia, kad šiuo metu visuomenėje trūksta ne tik atsakymų apie incidento aplinkybes, bet ir konkrečių rekomendacijų gyventojams.

Žmonės nežino, ką daryti

„Žmonės klausia: mano duomenys nutekinti, ką man dabar daryti? Kaip elgtis? Kokios grėsmės realios? Kokius veiksmus reikėtų atlikti? Viešojoje erdvėje matome pavienes specialistų rekomendacijas, tačiau pasigendu oficialios, aiškios ir vieningos informacijos iš atsakingų valstybės institucijų“, – sakė ji.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat atkreipė dėmesį į įdomų sutapimą. Paaiškėjo, kad tiek jos, tiek L. Girskienės duomenys buvo tikrinti tą pačią dieną – vasario 16-ąją. Negana to, abi klaipėdietės tą pačią dieną sulaukė ir sukčių skambučių.

© Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

„Kol kas tai tik sutapimas, tačiau jis atrodo įdomus. Ir mano, ir Ligitos duomenys buvo tikrinti tą pačią dieną, o abi sulaukėme ir sukčių skambučių. Tai dar nėra įrodymas, kad šie dalykai susiję, tačiau tokios aplinkybės verčia atidžiau analizuoti situaciją. Jeigu atsirastų daugiau panašių atvejų, jau būtų galima kalbėti apie tam tikras tendencijas“, – sakė politologė.

Anot jos, didžiausia ilgalaikė šios istorijos pasekmė gali būti ne pats duomenų nutekinimas, o mažėjantis pasitikėjimas valstybės institucijomis.

„Kai žmonės negauna atsakymų į logiškus ir pagrįstus klausimus, mažėja pasitikėjimas institucijomis. O kai mažėja pasitikėjimas institucijomis, ilgainiui mažėja ir pasitikėjimas pačia valstybe. Būtent tai šioje situacijoje man atrodo pavojingiausia“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.