Ridos klastojimo problemą valdininkai bando spręsti ne iš tos pusės

Ridos klastojimo problemą valdininkai bando spręsti ne iš tos pusės

(1)

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pateikė naują iniciatyvą. Institucija siekia, kad aptikta suklastota automobilio rida būtų traktuojama kaip didelis trūkumas, kurį nustačius transporto priemonei nepavyktų atlikti techninės apžiūros. LTSA nusprendė, kad tokiu būdu pavyks atgrasyti automobilių pardavėjus nuo ridos klastojimo, tačiau transporto sektoriaus specialistai ir „Transeksta" tokias iniciatyvas vertina skeptiškai.

Nustatyti galima, bet sudėtinga

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta" atstovas spaudai Renaldas Gabartas patikslino, kad nustatyti ridos klastojimą galima, tačiau tai nėra paprasta.

„Techninės apžiūros (TA) metu kontrolieriai tik vizualiai apžiūri transporto priemonės odometrą, o užfiksuotą informaciją įrašo į patikros rezultatų kortelę bei atitinkamas duomenų bazes.

Bet ar deklaruojama rida yra tokia, kokią realiai automobilis įveikė, patikrinti įmanoma nebent oficialiose gamintojo atstovybėse ar autorizuotuose servisuose.

Dalis gamintojai turi skaitmeninių serviso įrašų - DSR - sistemą. Joje kaupiami automobilių techninės priežiūros ir ridos įrašai.

Taip pat galima atlikti kompiuterinį visų transporto priemonės elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose, pvz., variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kt.

Tačiau toks sudėtingas ridos tikrinimas nėra numatytas TA darbą reglamentuojančiuose teisės aktuose", - nurodė specialistas.

Visgi jis irgi nebuvo linkęs pritarti idėjai, kad dėl suklastotos ridos turėtų būti naikinama automobilio TA.

„Automobilio rida yra vienas svarbiausių dalykų, leidžiančių spręsti apie jo susidėvėjimą ir būtinybę investuoti į atstatomajį remontą, brangių detalių ar agregatų keitimą.

Atsukta rida reiškia, kad tokią transporto priemonę nusipirkęs žmogus permokėjo (rida lemia maždaug 15 - 20 proc. kainos). Taip pat tai, kad jis neturi aiškaus atskaitos taško, kada kokius gamintojų numatytus techninio aptarnavimo darbus reikėtų daryti.

Kita vertus, net ir daug nuvažiavęs automobilis gali būti tinkamai prižiūrėtas ir nekelti jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams", - patikslino R.Gabartas.

Atsakyti turėtų klastotojai

Kritikos minėtai LTSA idėjai turėjo ir žinomas Lietuvos automobilių sporto veteranas Stasys Brundza.

„Niekas nesiginčija dėl to, kad reikėtų rasti būdų, kaip užkirsti kelią ridos klastojimui.

Apie tai nuolat kalbama, Europos lygmeniu siūlomi įvairūs problemos sprendimo variantai, tačiau nepastebėjau, kad situacija, bent jau Lietuvoje, būtų pajudėjusi iš mirties taško.

Ir tai nuteikia pesimistiškai, nes suklastota rida suponuoja naujas problemas, su kuriomis susiduria sąžiningi naudotų automobilių pardavėjai, automobilių nuomos bendrovės, draudikai, gamintojai, vartotojai.

Vokiečiai jau prieš keletą metų paskaičiavo, jog dėl klastojimo šalies gyventojai už naudotus automobilius permoka milijonus eurų.

Europos Parlamento duomenimis, klastotojų pelnai per metus gali siekti iki 10 mlrd. eurų.

Taip nutinka, nes už pavažinėtą automobilį mokama kaip už apynaujį, - paaiškino transporto sektoriaus žinovas. - Lietuvoje tokių automobilių, manau, irgi yra nemažai, kas reiškia, kad juos įsigiję asmenys, būtų jie fiziniai ar juridiniai, faktiškai buvo apvogti. Ir dabar siūloma juos, jau kartą nukentėjusius, bausti dar kartą atimant iš jų techninę apžiūrą.

Kodėl tai reikia daryti, jeigu automobilis yra techniškai tvarkingas? Ir ką tai pakeis? Be to, kaip tai turėtų atgrasyti nesąžiningus pardavėjus nuo klastojimo?

Jie juk tik parduoda transporto priemonę ir tuo jų rūpesčiai baigiasi."

Automobilių sporto veterano S.Brundzos nuomone, gerokai veiksmingesnė priemonė būtų realios bausmės tiems, kas užsiima ridos klastojimais.

„Kaip jau minėjau, pirmiausia jie apvagia iš jų automobilius perkančius asmenis, nes pastarieji, už tą pačią sumą, tikėtina, galėtų nusipirkti naujesnę transporto priemonę ir su realia rida.

Kitas svarbus momentas, jie sukuria potencialiai pavojingą situaciją keliuose. Automobilio besidėvinčios detalės yra keičiamos, kai kuriuose modeliuose apie tai informuota borto kompiuterius, tačiau yra tokių mazgų, kurie tiesiog sensta - kėbulas, kai kurios važiuoklės dalys ir t.t. arba jų nesimato - sankaba, stūmokliai ir pan.

Automobilį įsigijęs ir jo tikros ridos nežinantis žmogus ne tik rizikuoja sustoti pakeliui, bet, kas dar blogiau, sukelti eismo įvykį su liūdnomis pasekmėmis, - dar vieną problemą įvardino S.Brundza.

- Įvertinus tai, manau, ridos klastotojai turėtų būti baudžiami mažiausiai pagal du straipsnius - vagystė ir potencialaus pavojaus aplinkiniams sukėlimas.

Taip pat, matant bendrą situaciją, galima būtų galvoti ir apie tai, kad ridos klastojimas būtų prilygintas oficialių dokumentų klastojimui.

Tik bent jau man neteko girdėti, kad kas nors už tokią veiklą realiai būtų nubaustas.

Tad jeigu jau institucijos nori kovoti su ridos klastojimu, pradėti reikėtų ne nuo apgautų automobilių pirkėjų, o nuo sukčiaujančių pardavėjų. „

Ar tikrai Lietuvos teismuose nėra buvę bylų prieš ridos klastotojus Nacionalinės teismų administracijos atstovė Rūta Andriuškaitė atsakyti negalėjo.

„Statistinių duomenų pateikti negalime, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistemoje nėra atskiro žymėjimo tokioms byloms", - nurodė ji.

Organizatorių nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder