Krašto apsaugos ministerijos (KAM) žiniomis, nuo 2002 m. iki 2021 m. liepos Afganistane pasikeisdami tarnavo apie 5000 mūsų karių.
Nuo 2002 m. iki 2014 m. jie dalyvavo NATO operacijoje „Tarptautinės saugumo paramos pajėgos", o nuo 2015 m. - operacijoje „Tvirta parama".
Nuo 2005 m. iki 2013 m. Lietuvos kariai ir civiliai vadovavo Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei. Čia rekonstravo mokyklas, ligonines.
Niekaip nebūtų apsiėję be vietinių vertėjų pagalbos. Bet gali būti, kad per 20 metų dalis šių vertėjų sulaukė solidaus amžiaus ir patys nepanoro iš savo tėvynės išvykti.
Dalis jų galbūt išvyko iš Afganistano anksčiau.
Todėl dešimčiai Lietuvos kariškių ir vienam Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovui, turėjusiems atskraidinti iš Afganistano į Lietuvą vertėjus, pavyko susisiekti ir surasti tik tuos žmones, kurie buvo pačiame Kabule ar jo apylinkėse.
Arba pasitraukė iš Goro provincijos anksčiau. Mat Goro provincija gerokai nutolusi nuo sostinės. Be to, talibai užėmė Goro provinciją dviem parom anksčiau nei Kabulą.
Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, visus, kurie kreipėsi, pavyko evakuoti. Iš pradžių planuota parskraidinti į Lietuvą 24 vertėjus su šeimomis.
Iš viso 113 žmonių. Bet poreikis buvo didesnis. Į Lietuvą atskraidinti 34 vertėjai su šeimomis. Iš viso 176 žmonės, iš kurių 82 vaikai. Iš jų 9 vaikai dar kūdikiai.
Tarp atskridusių - 45 moterys. Iš jų septynios laukiasi. Į Lietuvą keliomis dienomis anksčiau atvyko ir Europos Sąjungos misijoje Afganistane dirbęs afganas vairuotojas su šeima. Iš viso 6 asmenys. Jie iš Kabulo atskraidinti per Ispaniją.
Visi atvykėliai apgyvendinti Raseinių rajone. Anot liudininkų, afganai taip skubėjo gelbėtis, kad net daugiavaikės šeimos atvyko tik su vienu ar dviem lagaminėliais.
Vertėjai turėjo išsaugoję savo darbo sutartis, apdovanojimų už tarnybą lapus. Dokumentai buvo sutikrinti su KAM turimais afganų vertėjų sąrašais. Afganų išskraidinimo iš Kabulo oro uosto operacijoje dalyvavo ir vienas Lietuvos karinės žvalgybos atstovas.
O kur kiti?
Tad 34 afganai įrodė, kad dirbo kartu su Lietuvos kariuomene. O koks dar 81 vertėjo likimas? KAM atsakė:
„Evakuoti ir Afganistano pavyko visus, kurie kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo ir pateikė dokumentus, įrodančius apie turėtas darbo sutartis su Lietuvos kariuomene. KAM neturi informacijos apie visus vertėjus, turėjusius sutartis su Lietuvos kariuomene, nes dauguma jų į ministeriją nesikreipė.
Taigi, atsakyti apie visų vertėjų likimą neturime galimybės. Žinome tiek, kad kai kurie su Lietuvos kariuomene dirbę vertėjai su savo šeimomis jau yra apsigyvenę Lietuvoje, o dalis jų yra išvykę gyventi į kitas valstybes."
Pirmasis afganas Abdula Basiras Yosufis, aštuonerius metus
Goro provincijoje padėjęs mūsų kariams ir pats pramokęs lietuviškai, atvyko į Lietuvą 2016 m. Iš pabėgėlių stovyklos Graikijoje.
Čia atsidūrė, kaip pats aiškino, išsigandęs, jog talibai jį nužudys. Mat sulaukė grasinančių laiškų. Vėliau į mūsų šalį atvyko ir A.B.Yosufio žmona su dukra. Lietuvoje gimė antra dukra.
Tačiau A.B.Yosufis buvo nepatenkintas gyvenimo sąlygomis ir mažu atlyginimu. 2017-2018 m. prieglobstis buvo suteiktas dar trims afganams vertėjams.
Kažin ar Lietuvoje ilgam liks ir šiomis dienomis į Lietuvą atgabenti afganai vertėjai?
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per šių metų pirmą pusmetį pabėgėlio statusas pripažintas tik vienam afganui.
Tokį statusą jis gavo kovo mėnesį. Sausio 1 dieną departamentas dar turėjo 9 afganistaniečių neišnagrinėtus praėjusių metų prašymus.
Tad per pirmą šių metų pusmetį pabėgėlio statuso pageidavo, bet negavo apie 20 afganistaniečių. Nes į valdžią dar nebuvo sugrįžęs Talibanas.
Komentuoja Raseinių rajono meras Andrius BAUTRONIS:
Orai vėsūs pasidarė. Patalpose, kur apgyvendintos afganistaniečių vertėjų šeimos, jau įjungėme šildymą. Raudonasis Kryžius jau davė šiltų drabužių, avalynės.
Yra medikų brigada, kuri rūpinasi šimtu procentų, nes atvyko kūdikių, nėščių moterų. Kai kuriems atvykusiems atsirado virškinimo sutrikimų.
Gal nuo kitokio maisto, o gal nuo nervinės įtampos. Išskirtinių pageidavimų dėl maisto nėra.
Gavome informacijos iš pirmosios šeimos, kuri pas mus atvyko rugpjūčio 20 dieną. Problemų nėra. Susikalbėti lengva, nes vertėjai - anglakalbiai. Kaip vietiniai reaguoja į atvykusius?
Aš manau, kaip žurnalistai pateikia informaciją, taip ir reaguoja. Žmonės geranoriški. Ar galėtų padėti bažnyčia?
Bendraujame su Raudonuoju Kryžiumi, o bažnyčia nei mišias už atvykusius atlaikys, nei paskutinį patepimą suteiks. Tik galėtų išprovokuoti nepasitenkinimą, nes afganai - kitokios religijos.
Labai džiaugiuosi, kad Raseinių krašto žmonės yra supratingi ir geranoriški šių žmonių atžvilgiu.
Kartu su afganais vertėjais į Lietuvą atvyko daug jų šeimų narių. Dainiaus Labučio nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą