Savanorystė tampa tvirta Palangos tradicija - į veiklas įsitraukia įvairaus amžiaus gyventojai

Palangos jaunimo ir savanorystės centro direktorė Laura Janušienė sako, kad šių metų renginys komandai paliko išskirtinai ramų, šiltą jausmą.

„Po renginio su komanda pasidžiaugėme, kad visų širdyje tokia ramybė. Paprastai po didesnių renginių lieka jausmas, kad kažko nespėjome, kažką pamiršome, bet šiemet tokių minčių nebuvo. 

Šis Padėkos renginys Palangos savanoriams - jau penktasis. Savanorių dieną minėti pradėjome prieš devynerius metus, o plečiantis savanorių ratui kilo poreikis burti visą bendruomenę“, - pasakoja direktorė.

Šventė kuriantiems savanorystę

Padėkos renginyje dalyvavo Palangoje savanoriaujantys žmonės, jų artimieji, mieste veikiančių nevyriausybinių organizacijų, biudžetinių įstaigų atstovai, savanorius pasveikino ir meras Šarūnas Vaitkus bei Tarybos nariai.

Pasak organizatorių, Padėkos vakaras yra atviras visai bendruomenei, tačiau pagrindiniai svečiai - patys savanoriai.

Jaunimo darbuotoja Loreta Lingytė pabrėžė, kad ši šventė jai itin artima. „Mano pačios istorija šiame darbe prasidėjo nuo savanorystės. Labai džiugu matyti žmonių šypsenas, nuostabą, gavus padėką už savanorišką veiklą. 

Mano darbas su jaunimo savanoriais - labai jautrus, todėl svarbu, kad jaunimas nuo mažens suprastų savanorystės prasmę“, - teigė Loreta.

„Renginys dar kartą pabrėžė savanorystės reikšmę. Palangoje savanorystė neturi amžiaus ribų - savanoriauja visi“, - pridūrė savanorystės ir integracijos specialistė Luanna Stetsenko.

Kasmet vis didesnis dėmesys skiriamas savanorystės nominacijoms. Šiemet jos buvo atiduotos į pačios bendruomenės rankas - žmonės patys teikė siūlymus, mokėsi įvardyti, kas jų aplinkoje kuria pokytį.

Nominuoti buvo galima penkiose srityse: vyresnio amžiaus žmonių savanorystė, jaunimo savanorystė, jaunimo savanoriška tarnyba ir tarptautinė savanorystė, įvairovė savanorystėje, verslo ir organizacijų socialinė atsakomybė per savanorystę.

Pasak L. Janušienės, savanorių daug, veiklų - dar daugiau, todėl kiekvieno apdovanoti nepavyksta, tačiau tikslas - pastebėti kuo įvairesnes iniciatyvas.

Šimtai savanorių

Jaunimo darbuotoja Asta Tiškutė teigia, kad savanorių skaičius kasmet auga: „Kiekvienais metais nustebina, kiek savanorių įsitraukia ir kiek laiko jie skiria. Daugelis miesto iniciatyvų būtų sunkiai įgyvendinamos be savanorių pagalbos.“

L. Lingytė pabrėžia, kad Palanga - viena stipriausiai su savanoriais dirbančių savivaldybių Lietuvoje:

„Turime arti 400 savanorių, o nuolat įsitraukiančių - apie 100, nuo 12 iki daugiau nei 80 metų. Vien 2025 m. prisijungė 62 nauji jaunimo savanoriai.“

Gegužę duris atvėręs Palangos jaunimo ir savanorystės centras tapo naujais savanorių namais.

Savanorystė Palangoje apima visas kartas - nuo paauglių iki senjorų.

Jaunimas dažniausiai padeda didesniuose renginiuose, tokiose iniciatyvose kaip Jaunimo apdovanojimai, Šiurpnaktis ar Palangos miesto šventės.

Vyresni savanoriai renkasi nuoseklesnes individualias veiklas - socialinę pagalbą, ilgalaikes programas.

„Turime šeimų, kur savanorystė tampa bendru pomėgiu. Savanoriauja tėčiai su sūnumis, mamos su dukromis, kartais savanoriauti įsitraukia visa šeima“, - pasakoja L. Janušienė.

2024 m. daugiausia savanorių Palangoje subūrė Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas, šiais metais - Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.

„Džiaugiamės galėdami teigti, kad kai kurie organizatoriai renkasi organizuoti nepelno renginius Palangoje žinodami, kad bus užtikrinta kokybiška savanorių pagalba“, - pastebi L. Janušienė.

Gražūs planai

Kalbant apie ateities planus, Palangos jaunimo ir savanorystės centro kolektyvas juokiasi - planų tiek daug, kad lengviau pasakyti, ko neplanuoja. 

„Norime daugiau kalbėtis su organizacijomis, skatinti jų atsakomybę priimant savanorius. Lietuvoje trumpalaikėje savanorystėje vis dar trūksta struktūros“, - sako direktorė L. Janušienė.

Anot jos, komandos planuose - stiprinti trumpalaikės savanorystės sistemą, pritraukti daugiau tarptautinių savanorių, atnaujinti savanorių registracijos ir įsivertinimo tvarką, tęsti tradicinius renginius ir kurti naujas iniciatyvas.

„Tęsime tai, ką darome - pritrauksime naujų savanorių, suteiksime galimybių ir žinių esamiems. Norime, kad tarptautinė savanorystė taptų natūralia mūsų centro dalimi“, - apibendrino L. Stetsenko.