Vertinimai neobjektyvūs
„Rezultatai nedžiugia tikrai“, – apie Seimo Sveikatos reikalų komitete ligonių kasos pristatytą asmens sveikatos priežiūros įtaigų (ASPĮ) šių metų pirmo ketvirčio finansinę situaciją sako SAM viceministras Andromedas Galdikas.
Pirmą pusmetį 99 sveikatos priežiūros įstaigos turėjo teigiamą finansinį balansą, 64 – neigiamą.
Nors, kaip aiškina VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, dramatiškų posūkių nematyti, įstaigų veiklos rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. Mat tarpiniai rezultatai neatspindi tikrosios gydymo įstaigos situacijos – visas paveikslas matomas metų gale.
VLK duomenimis, regiono lygmens ligoninių bendras rezultatas – minus 1,4 mln. eurų.
„Kelios įstaigos baigė su teigiamu rezultatu, įvertinus papildomus mokėjimus. Tai Jonava, Radviliškis, Ukmergė ir Šilutė. Tačiau daugiau nei pusė įstaigų pirmąjį ketvirtį baigė su minusu“, – vardijo T.Golubajeva.
Beveik po pusę milijono eurų nuostolio turi Utenos, Alytaus ligoninės. Maždaug pusė rajono ligoninių taip pat dirba nuostolingai. Raudonos vėliavėlės keliamos Jurbarko, Kretingos, Kelmės ligoninės… VLK atstovė šias ragina suklusti.
„Tarpinės skaičiuotės, kai už viršsutartines neapmokėta, neturi absoliučiai jokios vertės. Apie įstaigos realią padėtį nepasako nieko. Objektyvūs vertinimai gali būti tada, kada apmokėta už visas viršsutartines. Jei dirbi daugiau, išauga išlaidos medikamentams, darbuotojams, kurie teikia paslaugas.
Išlaidos patirtos, metų ketvirtis baigėsi, o už tai apmokėti susizgrimbama praėjus dviem mėnesiams“, – ginasi Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas. Jis stebisi skaičiavimo logika, mat jų gydymo įstaiga šiemet dirba tame pačiame lygyje kaip ir pernai.
„Viršsutartines padengė – metų ketvirtis tapo teigiamas ir viskas pavirto į pliusą. Žinoma, jei visai neapmokėtų už viršsutartines, būtų liūdnos mišios“, – komentavo Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad VLK reitingų lentelėje informacija apie gydymo įstaigas pateikta ne visa – dalies rajoninių gydymo įstaigų trūksta.
Kaklą tiesia Santaros
Didžiųjų gydymo įstaigų gretose permainų vėjo įnešė Santaros klinikos – įstaiga rodo ženklus, jog yra beatsitiesianti: po praėjusiais metais užsiauginto 16 milijonų eurų nuostolio, dabar jų balansas pagaliau teigiamas.
Tiesa, tuo suabejojo prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė: „Įdomu sužinoti, kaip tas minusas dingsta. Ar jie sumuojami? Gal Santaros klinikos vis dar minuse, o jūs sakote, kad jie dirba teigiamai? Kas bus metų gale?“
„Minusas mažėja, o metų gale prognozuojame, kad Santaros klinikos bus pliuse“, – užstojo klinikas kuruojantis SAM kancleris Evaldas Raistenskis. Jo aiškinimu, tai pasiekti padės atliekamų paslaugų skaičius ir darbo užmokesčio subalansavimas.
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša „Lietuvos sveikatą“ patikino, jog pirmasis metų ketvirtis rodo naują įstaigos realybę.
„Tiek, kiek per pirmąjį ketvirtį suteikėme paslaugų ir turėjome išlaidų, subalansavo pliusą. Bet jei skaičiuotume, koks yra bendras Santaros klinikų ilgametis balansas, tai yra jei skaičiuotume ne tik pastaruosius metus, bet ir ankstesnius, Santaros klinikų sukauptas perviršis yra 23 milijonai eurų. Nėra taip, kad startuotume šiuo metu su niolikos milijonų deficitu.
Mūsų organizacija yra pliusinėje situacijoje. Praėję metai buvo sunkūs dėl kolektyvinės sutarties įsipareigojimų, konkurencijos darbo rinkoje. Dėl to reikėjo smarkiai kelti atlyginimus.
Dabar grįžtame į subalansuotą biudžetą ir metus planuojame baigti su pliusu“, – aiškino Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.
Pasak jo, finansinės naudos Santaros klinikoms davė ir pernai prie jų prijungtos dvi įstaigos – Nacionalinis vėžio centras bei Žalgirio klinika.
Abu klinikų naujieji filialai veikia gerai, tad prijungti įstaigas prie Santaros klinikų esą buvo geras sprendimas – taip abiejų paslaugos gerokai išaugo.
„Vėžio centre paslaugų augimas pernai buvo 7 procentai, Žalgirio – apie 20 procentų. Tiek finansiškai, tiek paslaugų apimčių prasme abi nuosekliai auga“, – teigia prof. T.Jovaiša.
Stabiliai veikiančios Kauno klinikos – be siurprizų. Pirmąjį šių metų ketvirtį įstaiga baigė turėdama 5,5 mln. eurų teigiamą balansą ir patvirtino lyderio vardą.
„Kauno klinikos – lyderis analitikoje, vadyboje“, – komentavo VLK vadovas Gytis Bendorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą