Siūloma metams nukelti elektroninių cigarečių skonių draudimo įsigaliojimą

Jie įregistravo tai numatantį Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektą.

Projekto autorių teigimu, tokiu būdu siekiama sudaryti rinkai galimybes prisitaikyti prie įstatymu nustatyto elektroninių cigarečių skonio draudimo, parduoti rinkoje teisėtai esančias prekes bei perorientuoti prekybą, siekiant išvengti darbuotojų atleidimo, įmonių bankroto bei neteisėtos prekybos vykdymo.

Seimo narių duomenimis, šiuo metu Lietuvoje išduota 36 didmeninės prekybos bei 2639 mažmeninės prekybos licencijos. „Kai kuriose prekybą elektroninėmis cigaretėmis vykdančiose įmonėse darbuotojų skaičius viršija 50 žmonių. Pavyzdžiui, UAB „Ecodumas“ šiuo metu dirba 118 žmonių, „Litrade“ – 67 žmonės)“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Įstatymų pataisų autoriai mano, kad jų priėmimas leis užtikrinti šiais metais planuojamą akcizų už elektroninių cigarečių skystį surinkimą ir užtikrins, kad elektroninių cigarečių gaminiai, esami rinkoje, būtų realizuoti teisėtai.

Įstatymo pataisas parengę Seimo nariai pastebi, kad Lietuvoje nelegali elektroninių cigarečių prekyba yra itin aktuali problema. Analogiška situacija, anot jų, yra ir tradicinių tabako gaminių sektoriuje, kur, 2020 m. atliktos studijos duomenimis, Lietuva yra tarp 3 ES valstybių, kur yra didžiausia nelegali tabako gaminių rinka.

„Estijoje įvedus elektroninių cigarečių skonių draudimą, Estija susidūrė su nelegalios prekybos elektroninėmis cigaretėmis išaugimu, kuris, pagal skelbiamus pranešimus, siekia 65–80 proc. rinkos. (...) Dėl to Estija sumažino akcizus elektroninių cigarečių skysčiui, o 2021 m. pradėtos svarstyti iniciatyvos grąžinti elektroninių cigarečių skonius, išskyrus tuos, kurie yra patraukliausi jauniems asmenims, ypač nepilnamečiams“, – nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.

Įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai sako, kad ūkio subjektams prisitaikyti prie iš esmės jų veiklą bei prekyboje esančias prekes uždraudžiančio teisinio reguliavimo paliktas nepakankamas terminas, tai yra mažiau nei 6 mėnesiai.

„Yra pažeistas teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principai, kadangi ūkio subjektui nėra paliktas pakankamas terminas prisitaikyti prie iš esmės keičiamo teisinio reguliavimo – t. y. pagrindinių, rinkos didžiąją dalį sudarančių produktų uždraudimo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Tuo metu įtvirtinant analogišką draudimą Suomijoje bei Estijoje, parlamentarų duomenimis, šiose valstybėse pereinamasis laikotarpis nustatytas atitinkamai 1 bei 1,5 metų.

„Esamas įstatyme nustatyto draudimo įsigaliojimo laikas, t. y. 2022–07–01, pažeidžia ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, nesudaro galimybės rinkai prisitaikyti prie naujo reguliavimo, išparduoti rinkoje esančias prekes bei perorientuoti veiklos. (....) Teisėkūros pagrindų įstatymas įpareigoja užtikrinti teisėkūros proporcingumą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas“, – sako projekto iniciatoriai.

Šių metų sausio 18 d. Seimas priėmė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, kuriose numatyta, kad elektroninėse cigaretėse esančių kvapiųjų medžiagų draudimas turi įsigalioti nuo 2022 m. liepos 1 d.

Nukelti šį terminą siūlo įstatymo pakeitimo projektą įregistravę Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Morgana Danielė, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Kasparas Adomaitis, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Silva Lengvinienė, Eugenijus Gentvilas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Viktoras Fiodorovas, Andrius Mazuronis, Andrius Bagdonas, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius.