Neramumų priežastys ir pasekmės Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, religijotyrininkas Egdūnas Račius aiškina, kad neramumai vykstantys Afganistane visai nėra elementarus galios nepasidalijimas, tai, jo nuomone, ideologijų susidūrimas: „Šiuo atveju kalbame apie ideologinį skirtumą, prarają tarp to ką siūlo plačioji Talibano koalicija – tradicionalistinį, musulmonišką ar net islamišką gyvenimo būdą, iš kitos pusės – liberalios, demokratijos pamatais kuriamą gyvenimo būdą, kurį amerikiečiai ir koalicija propagavo paskutinius 20 metų“.
VU TSPMI profesorius, politologas Tomas Janeliūnas pabrėžia, kad valdžios pasikeitimas Afganistane vyksta ypatingai greitai, Vyriausybė arba bėga iš šalies, arba be kovos perduoda Talibanui visą valdymą.
„Perėmimas yra labai netikėtas. Ligšiolinė Afganistano valdžia ir karinės pajėgos net nesipriešino tam. Vos ne per porą savaičių perimta visa šalis yra, turbūt, didžiausias siurprizas, o pasekmės kaip ir gana aiškios visiems. Talibanas įves vėl savo teokratinio valdymo taisykles, labai smarkius ribojimus, kurie kyla iš tokio fundamentalaus islamizmo“, – pasakoja politologas.
Jis patikino, kad tokio greito perversmo priežastis – amerikiečių karių pasitraukimas ir visų buvusių įsipareigojimų nutraukimas. „Amerikiečiai tikėjosi, kad pastangos apmokant Afganistano pajėgas, suteikiant jiems paramą, techniką ir t.t., kad jų užteks bent jau kuriam laikui palaikyti taiką ir stabilumą šalyje, – sako T. Janeliūnas. – Aš manau, kad esminis yra moralės klausimas.
Po pirmųjų Talibano užėmimų, likusioms pajėgoms tiesiog nebebuvo jokios moralės ir ryžto priešinti ir visi tiesiog užleidžia tuos miestus, savo karines struktūras, atiduoda ginklus ir tiesiog nėra jokios valios priešintis, būtent dėl to Talibanas taip greitai ir žygiuoja per šalį, nes iš esmės mūšio ir nevyksta, yra koordinuoto pasidavimo procesas.“
Profesorius E. Račiaus požiūriu, Talibano valdymas gali šiek tiek skirtis nei 1996-2001 metais. „Galbūt, šį kartą jo valdymas nebus toks brutalus koks buvo anksčiau, nes vis dėlto, Talibanas tuo metu afganistaniečiams labiausiai bruko puštūnišką gyvenimo stilių. Dabar yra daug afganistaniečių, kurie užaugo laisvės iliuzijos rėmuose ir jie nenorėtų gyventi taip pat, nesvarbu kiek švelnus Talibanas bebūtų.
Taigi, tie žmonės arba turės susitaikyti ir kentėti, arba jie turės pasitraukti“, – situaciją komentuoja E. Račius. Turės įtakos ir Lietuvai Politologai mano, kad dabartiniai neramumai Afganistane gali turėti įtakos ir Lietuvai, gali išaugti migrantų srautai.
„Viskas priklauso nuo to ar Lukašenkos režimas Baltarusijoje norėtų pasinaudoti situacija Afganistane, kaip nors netiesiogiai afganistaniečius pakviesdamas vykti per Baltarusijos teritoriją į Europą. Dalis pabėgusių žmonių, liberaliai mąstančių, demokratiškai nusiteikusių, jie išties galėtų patraukti link Vakarų Europos, kur ieškotų prieglobsčio.
Tikėtina, kad nemaža dalis ir gautų prieglobstį todėl, kad likus Afganistane jiems grėstų susidorojimas ar bent jau diskriminacija, priespauda. Šį kartą būtų galima kalbėti apie, ta tikrąja žodžio prasme, karo pabėgėlius, kurie pagal visas tarptautines teises normas galėtų pretenduoti į pabėgėlio statusą“, – tvirtina VDU profesorius. T. Janeliūnas įžvelgia ir su globaliais, geopolitiniais pokyčiais susijusių padarinių. Jo nuomone, čia svarbus JAV tiek politinių, tiek karinių prioritetų pasikeitimas bei kaip Lietuva į juos reaguos.
„Galime matyti, kad vardan noro koncentruoti savo pajėgas stabdant Kiniją, visi kiti įsipareigojimai JAV tampa antraeiliai. Tai yra priminimas ir Lietuvai, kad Lietuvos problemos ar Rusijos klausimas amerikiečiams šiuo metu nebus prioritetinis, Kinijos grėsmė jiems yra numeris vienas“ – aiškina politologas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą