Visvaldas Matijošaitis

Teisėsaugoje – skandalingi parodymai apie Kauno mero darbelius: išguitas „Hiltonas“, kerštas žinomam krepšininkui ir daugybė kitų aferų

(26)

Dar vienai kadencijai vadovauti Kaunui išrinktas verslininkas Visvaldas Matijošaitis pastaruoju metu sulaukė nemalonių naujienų – paaiškėjo, kad buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, dabar įtariamas kyšininkavimu, atsivėrė teisėsaugai ir davė parodymus apie Kauno mero ir jo šeimos galimai padarytus darbelius: turto savinimąsi, dokumentų klastojimą, milijonų iššvaistymą, savivaldžiavimą.

Kol kas V. Matijošaičiui ramu – jo iš mero kėdės nesugebėjo išversti nei nesibaigianti kritika dėl neparduodamo verslo Rusijoje, nei sunaikinant kultūros vertybes pertvarkytas Kačiūniškės dvaras, nei daugybė kitų skandalingų istorijų.

Tuo labiau kad V. Šiliauskas įtariamas paėmęs didžiausią iki šiol rastą kyšį Lietuvos istorijoje – 140 tūkst. eurų, tad susikompromitavusio valdininko parodymus būtų galima vertinti kaip desperatišką bandymą išgelbėti kailį.

Tačiau Alfa.lt pavyko gauti dalį V. Šiliausko parodymų, pateiktų atliekant ikiteisminį tyrimą: juose ganėtinai detaliai ir smulkmeniškai atskleista, kaip V. Matijošaitis Kauno savivaldybėje tvarkėsi lyg savo dvare – neleido Kaune įsikurti „Hilton“ viešbučiui, kėsinosi į žemes, rado būdą, kaip apeiti nepalankius teisės aktus, įkuriant Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisiją, kurios vadovu pats ir tapo.

Jei pastarieji Kauno merui mesti kaltinimai teisme bent iš dalies pasitvirtintų, V. Matijošaičio greičiausiai lauktų toks pats likimas, koks pastarosiomis dienomis ištiko dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir kurstymo suklastoti dokumentą nuteistą Kupiškio merą Dainių Bardauską – jam teismas uždraudė eiti vadovaujamas pareigas, D. Bardauskas teigė žiniasklaidai, kad jau „kraunasi daiktus į dėžes“.

Kadangi pastaruoju metu dėl verslo Rusijoje ir užimamų pareigų V. Matijošaitis yra itin viešas asmuo, Alfa.lt nusprendė viešai pateikti visą medžiagą, kurią turi apie V. Šiliausko parodymus teisėsaugai.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Skandalingi parodymai apie Matijošaičių darbelius

Besigilinant į šiuos dokumentus buvo labai smalsu sužinoti, ką apie tokius kaltinimus mano pats V. Matijošaitis.

Tačiau Kauno meras pirmadienį ryte nekėlė telefono.

Išgujo iš Kauno „Hiltoną“, pasiliko griuvėsius

Teisėsaugai prabilęs buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodė daugybę V. Matijošaičio kartu su sūnumi Šarūnu ir kitais savivaldybės darbuotojais galimai padarytų nusikaltimų ar bent jau ties įstatymo ir padorumo riba balansuojančių darbų.

Pirmasis iš jų – V. Matijošaičio pastangomis iš Kauno išguitas „Hilton“ viešbutis.

Ne vienam, besilankiusiam Kaune, tikriausiai puikiai pažįstamas miesto centre, A. Mickevičiaus gatvėje, stūksantis apleistas pastatas, turėjęs tapti „Britanikos“ viešbučiu ir tikrai nepuošiantis Kauno.

Pasak V. Šiliausko, miestas turėjo galimybę atsikratyti vaiduoklio ir gauti naują gerą viešbutį, tačiau tai prieštaravo V. Matijošaičio interesams.

Anot prabilusio valdininko, didelį seną viešbutį įsigijo bendrovė „YIT Kausta“, o architektas Gintaras Natkevičius padarė projektinius pasiūlymus ir kreipėsi dėl jų suderinimo į Kauno savivaldybę.

iesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius šiuos pasiūlymus pristatė merui, o pastarasis paprašė pakviesti tiek statytoją, tiek projektuotoją.

Susitikimo metu paaiškėjo, kad vietoje griuvėsių turėtų iškilti viešbutis ir biurai, buvo net atskleista, kad „YIT Kausta“ turi pasiruošę sutartį su „Hilton“ viešbučių tinklu, tad pačiame Kauno centre galėjo atsirasti garsaus vardo viešbutis.

Tačiau toks scenarijus esą netiko V. Matijošaičiui – meras nurodė N. Valatkevičiui jokiu būdu nederinti dokumentų ir sugalvoti priežastis jiems atmesti.

Kaip nurodė įtariamas valdininkas, Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė nurodė merui, kad savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo nederinti pateiktų dokumentų, to nepadarius bus pradėti teisminiai procesai, o juos pralaimėjus dar teks ir nemažai sumokėti, kadangi „Hilton“ bandys prisiteisti ir negautas pajamas, tačiau V. Matijošaitis esą tik atkirto: „Ko čia pergyveni, ne iš savo kišenės mokėsi.“

Konkurentai sūnui

Kaip teisėsaugai nurodė V. Šiliauskas, tokio V. Matijošaičio elgesio motyvai – paprasti: iškilęs viešbutis ir biurai būtų tapę konkurentais mero šeimos valdomiems biurų pastatui „Magnum“ ir viešbučiui „Metropolis“, kurie veikia visai šalia „Britanikos“ griuvėsių.

„Nors visi Kauno savivaldybėje suprato, kad vykdo neteisėtą nurodymą, visgi atsisakė derinti statybos dokumentus“, – tokie įtariamo valdininko parodymai yra tyrimo medžiagoje.

Taip pat nurodoma, kad statytojas, nesulaukęs suderintų dokumentų, išties kreipėsi į teismą ir pirmojoje instancijoje bylą laimėjo, tačiau asmeniniu V. Matijošaičio paliepimu sprendimas buvo apskųstas apeliacinei instancijai.

O meras taip ne tik tvarkosi su tiesioginiais konkurentais, bet ir itin stipriai kenkia Kaunui – mieste iki šiol stovi pastatas-griuvėsiai, pats miestas negauna pajamų, be to, ateityje gali sulaukti naujų bylų dėl išaugusių statybos kainų.

Kerštas krepšininkui

Prie įdomesnių darbelių, kuriais V. Šiliauskas kaltina V. Matijošaitį, būtų galima priskirti kerštą žinomam krepšininkui Pauliui Jankūnui.

Kaip teisėsaugai nurodė įtariamas valdininkas, mero sūnus Š. Matijošaitis jau kurį laiką norėjo įsigyti Kauno centre, Laisvės alėjoje, esantį pastatą / restoraną „Versalis“, tačiau niekaip nesusitarė dėl kainos.

Čia už akių V. Matijošaičio sūnui užbėgo P. Jankūnas, įsigijęs šį pastatą.

Pauliui Jankūnui verslas turėjo nesisekti, kadangi pasimaišė Matijošaičiams. / Alfredas Pliadis

Kadangi pastatą buvo nusižiūrėjęs Š. Matijošaitis, P. Jankūnui imta keršyti – V. Matijošaitis esą nurodė Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjui N. Valatkevičiui nederinti jokių dėl šio pastato pateiktų projektinių pasiūlymų, motyvuojant tuo, kad nėra Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimo, neišlaikomas atstumas iki greta esančio administracijos sklypo.

Dėl meilės – viską

Praėjusią savaitę žiniasklaidą apskriejo žinia, kad V. Matijošaitis netrukus ketina susituokti su ilgamete širdies drauge Loreta Stonkiene.

Kad Kauno meras savivaldybėje tvarkosi kaip savo dvare, pagal gautus dokumentus parodo ir V. Šiliausko atskleista istorija, kaip V. Matijošaitis padėjo savo mylimosios draugui.

Kaip teigė įtariamas valdininkas, L. Stonkienės draugas, vienuolis iš Plungės, turėjo sąsajų su Kaune, Papilio gatvėje, veikiančia Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. Iš savivaldybės pastarasis dvasininkas buvo gavęs finansavimą fasadui remontuoti, tačiau darbų laiku atlikti nesuspėta, o ir darbų kainos išaugo, tad iš savivaldybės gautų pinigų pritrūko.

V. Šiliausko teigimu, V. Matijošaitis liepė jam pačiam surasti būdą, kaip dvasininkui suteikti papildomą finansavimą, tačiau legalių galimybių tai padaryti nebuvo.

Tokia aklavietė, anot V. Šiliausko, labai supykdė merą, liepusį pakviesti savivaldybės teisininkus. Tačiau ir pastarieji nerado, kaip padėti mero sugyventinės draugui.

V. Matijošaitis ir L. Stonkienė. / Organizatoriai

Galiausiai V. Matijošaitis problemą išsprendė – liepė V. Šiliauskui nurodyti „Kauno švarai“, kad ši skirtų finansavimą fasadui remontuoti, savivaldybės įmonė taip ir padarė.

Remiantis parodymais, V. Matijošaitis taip savivaldybės administracinius resursus savo asmeniniam gyvenimui ir artimiesiems naudojo ir dažniau.

Pavyzdžiui, anot V. Šiliausko, Kauno centre esanti Brastos gatvė remonto sulaukė todėl, kad meras čia įsigijo prabangų butą ir liepė miesto tvarkymo skyriaus vedėjui Aloyzui Pakalniškiui sutvarkyti gatvę nesilaikant miesto gatvių tvarkymo plano.

Daugybė aferų

Stambiu kyšininkavimu įtariamas buvęs administracijos direktorius V. Matijošaitį apkaltino maždaug dešimčia pačių įvairiausių aferų.

Anot V. Šiliausko, mero nurodymais buvo sudarytos taikos sutartys dėl pastato, esančio šalia Karaliaus Mindaugo prospekte esančio restorano „McDonald’s“, grąžinimo, kadangi su tuo buvo susiję reikiami asmenys ir taip Kauno miesto savivaldybė galėjo netekti apie milijono eurų.

Žemės sklypas, kuriame buvo numatytas M. K. Čiurlionio koncertų centras, pateko į užliejamas teritorijas, tad V. Matijošaitis, kaip nurodė V. Šiliauskas, sugalvojo jį „pakelti“ už kauniečių pinigus – maždaug už 100 tūkst. eurų savivaldybės lėšų iš kitų objektų buvo privežta žemių, kuriomis sklypas buvo taip paaukštintas, kad vanduo jo neapsėmė, tai esą buvo atlikta be jokių leidimų ir derinimų.

Žiniasklaidą jau buvo pasiekusi informacija apie mero ir jo sūnaus Šarūno potraukį žemės sklypams.

Pasak V. Šiliausko, jam žinomas ne vienas atvejis, kai Kaune, Vičiūnuose, žemės sklypai, turėję grįžti žmonėms, ne tik grįždavo Matijošaičių šeimai, bet specialiai buvo formuojami taip, kad niekas kitas tarp jų negalėtų įsiterpti, o patys sklypai apglėbtų kiek įmanoma daugiau valstybinės žemės – taip jų vertė esą galėdavo išaugti netgi dvigubai.

Kieta mero ranka

Anot V. Šiliausko, V. Matijošaitis, pamatęs, kad nebesuvaldo statybų ir žemės sklypų grąžinimo Kaune, kai statybas ėmėsi vykdyti Matijošaičių konkurentai, nusprendė kartu su sūnumi įkurti Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisiją.

Pastarosios vadovu tapo pats V. Matijošaitis, o į ją susodino savus žmones – Š. Matijošaitį, N. Valatkevičių, R. Šimkaitytę-Kudarauskę, kitų skyrių vedėjus, vicemerus.

Norėjo į šią komisiją savo atstovus deleguoti ir opoziciją, tačiau pastarajai nebuvo leista.

Anot įtariamojo, komisija veikė kaip Matijošaičių įrankis susitvarkyti su konkurentais ir verslo reikalus – komitete lemiamas buvo mero ir jo sūnaus balsas, kas atitikdavo jų verslo interesus, tam būdavo pritariama, o jei kas neatitikdavo Matijošaičių interesų, būdavo liepiama sugalvoti priežastis, kaip tai atmesti.

V. Šiliauskas teigė, kad, nors ir buvo administracijos direktoriumi, nedrįsdavo šioje komisijoje prieštarauti mero nuomonei, kadangi būtų kentėjusi jo karjera.

Pasak paties įtariamojo, V. Matijošaitis asmeniškai peržvelgdavo, kokį turtą Kauno savivaldybė planuoja parduoti varžytinėse, ir, jei jis ar sūnus būdavo tą turtą nusižiūrėjęs, pasitaręs su Š. Matijošaičiu liepdavo šį turtą pašalinti iš varžytinių.

V. Šiliausko teigimu, ne vienam sklypui ar pastatui būdavo specialiai sudaromos itin nepalankios sąlygos, kad jų vertė sumažėtų, o Š. Matijošaitis ar jo partneriai galėtų tokį NT objektą nusipirkti be konkurencijos.

Dėl tokių užgaidų esą nuolat buvo šokdinamas savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, kuris, kaip teigė V. Šiliauskas, neapsikentęs spaudimo netgi ketino išeiti iš darbo, tačiau V. Matijošaitis pavaldinio prašymą atleisti iš darbo suplėšė ir pareiškė, kad šiam „baigsis blogai“.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder