Teisiniai Lietuvos marazmai: kodėl privatus poros susirašinėjimas virsta pornografijos gamyba ir platinimu?

Šiandien internete vis dažniau galima išgirsti apie tai, kaip iš pirmo žvilgsnio nekaltu galintis pasirodyti intymus dviejų žmonių romantinių santykių vystymas patenka į teisėsaugos akiratį. Nors populiaru manyti, kad sekstingu dažniausiai užsiiminėja paaugliai, dėl partneriui siųstų intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų kaltę teismo akivaizdoje prisiima ir suaugę asmenys.

Tiesa, patys intymios medžiagos autoriai kartais nė neįtaria, jog partneriui siųsdami tokio pobūdžio informaciją daro nusikalstamą veiką, Baudžiamojo kodekso 309 straipsnyje įvardijamą kaip disponavimas pornografinio turinio dalykais, jų gamyba ar platinimas.

Būtent šis straipsnis numato, jog asmuo, kuris turėdamas tikslą platinti pagamino, įsigijo ar platino pornografinio turinio dalykus, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Apie panašią istoriją kiek anksčiau rašė ir Alfa.lt. Į teisėsaugos akiratį prieš keletą metų pateko Telšių krašto gyventoja, kuri feisbuke susipažinusi su vyriškiu vėliau su juo tarpusavyje dalijosi intymiomis savo nuotraukomis ir vaizdo įrašais – ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog per kiek didesnį nei pusės metų laikotarpį su vyru susirašinėdama feisbuke telšiškė jam išsiuntė 10 vaizdo įrašų ir 12 nuotraukų.

Moteriai pripažinus savo kaltę nuosprendžiu prokuratūra ir teismai mėtėsi it karšta bulve – iš pradžių Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai telšiškei nusprendė skirti 1200 eurų baudą, vėliau, prokuratūrai apskundus tokį nutarimą, skundo nagrinėjimas atiteko Šiaulių apygardos teismui.

Pastarųjų priimtas nuosprendis buvo netikėtas, ir neprašytas abiejų pusių atžvilgiu – moteris buvo išteisinta ir pripažinta nekalta.

Tačiau džiugios emocijos greit išsisklaidė, mat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi šis sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Galiausiai, praėjusių metų rudenį savo pačios erotines nuotraukas ir vaizdo įrašus draugui siuntusi telšiškė buvo nubausta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą arba netekus jo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Esminė problema yra ta, kad kaltinamieji nesigina

Tačiau ar tokį asmeninį, ne viešą dviejų žmonių bendravimą tikrai galima laikyti pornografinio turinio dalykų platinimu? Ypač, kai kalbame apie pilnamečius asmenis, kurie tai daro abipusiu sutikimu?

Advokatas Vytautas Sirvydis sutinka, jog pornografinio turinio dalykų platinimu to nepavadinsi. Anot teisininko, nėra subjektyviųjų požymių ir tyčios tas nuotraukas ar vaizdo įrašus platinti, nes jie skirti siauram žmonių ratui, o tiksliau – vienam vieninteliam žmogui.

Šiuo aspektu dviejų žmonių susirašinėjimas ir skiriasi nuo pornografijos, kuria ir yra norima pasiekti kuo didesnį vartotojų ratą bei uždirbti iš to pelno.

V. Sirvydis. Julius Kalinskas, 15min nuotr.

Teisininkas pabrėžia ir dar vieną problemą – dauguma asmenų, į teisėsaugos akiratį papuolusių dėl savo intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų siuntimo partneriui, nė nebando apsiginti ir patariami tyrėjų ar prokurorų prisipažįsta, jog yra kalti.

„Kažkodėl yra mažai kalbama apie tai, kaip gi būtų, jeigu asmuo suformuluotų kaltės nepripažinimo poziciją ir aktyviai gintųsi teisme.

Problema yra tokia, kad randamas koks vargšas žmogus, pavyzdžiui, mergina, o tada tyrėjai ir prokurorai ją įtikina, kad prisipažintų, nes tada nieko nebus.

Kaip nieko nebus? Tai yra baudžiamasis įstatymas arba teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu. Įrašas apie nusikalstamos veikos padarymą lieka visiems laikams“,– pasakojo teisininkas.

V. Sirvydis priduria, jog toli gražu ne visi su tokiomis bylomis dirbantys tyrėjai ir prokurorai skatina kaltinamuosius pripažinti kaltę, tačiau tokių, kurie naudojasi lengvu grobiu ir jį paverčia dar vienu pasiektu baudžiamuoju teisiniu rezultatu, tikrai atsiranda.

„Jeigu pats žmogus nenori gintis ir mušdamasis sau į krūtinę prisipažįsta dėl tos veikos baudžiamumo, tai yra to žmogaus problema“,– sakė V. Sirvydis.

Ar nepažeidžiama teisė į privatų gyvenimą?

Tuo tarpu VDU Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas kelia klausimą, ar tikrai tokio pobūdžio byloms teismuose turėtų būti skiriamas šitoks dėmesys.

„Sutinku, kad tam tikros medžiagos prieinamumas nepilnamečiams turėtų būti ribojamas, bet jeigu suaugę žmonės kartais yra teisiami už viso labo pasidalinimą su vienu ganėtinai artimu asmeniu, tai aš tikrai labai abejoju tokio nuteisimo pagrįstumu, nes tai toli gražu nėra platinimas.

Platinimas suponuotų pakankamai dideliam arba neapibrėžtam asmenų skaičiui, bet galbūt teismas turėjo argumentų.

Man kartais kyla klausimų, ar čia tikrai yra tokios svarbios bylos, nes galbūt derėtų skirti didesnį dėmesį kitoms byloms“,– nuomone dalijosi D. Žalimas.

Dainius Žalimas. Paulius Peleckis Alfa.lt

Gilinantis į šią problemą klausimų išties kyla daugiau, negu atsakymų.

Turint omenyje tai, jog tiriant tokio pobūdžio bylas yra analizuojamas dviejų asmenų privataus susirašinėjimo turinys, darosi neaišku, ar tokiu būdu apskritai nėra pažeidžiama asmens teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.

Tačiau advokatas V. Sirvydis pabrėžia, jog saugių ir visiškai slaptų platformų nėra, tad asmuo, kuris elektroninio ryšio tinklais siunčia intymius savo vaizdelius, pats atsisako to privatumo.

„Yra tam tikri algoritmai, kurie atpažįsta tokią informaciją, tokias nuotraukas su atitinkamais organais, ir pagal tuos algoritmus automatiškai yra informuojamos teisėsaugos įstaigos.

Bet tie asmenys turėtų suvokti, kad bet kas, ką siunti elektroninio ryšio tinklais, viskas yra atpažįstama, sekama, kontroliuojama, fiksuojama.

Pats žmogus taip elgdamasis savo privatumo atsisako ir pats jį skelbia. Asmenys turėtų suprasti, kad tos platformos nėra saugios.

Ir apskritai, saugios platformos išvis neegzistuoja.

Man dažnai tenka ginti asmenis, kuriems baudžiamosiose bylose reiškiami kaltinimai nepalyginti sunkesni – dėl nusikalstamo susivienijimo, neteisėtos apyvartos narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis – tai yra asmenys, kurie kažkaip keistai įsivaizduoja, kad egzistuoja kažkokios saugios, šifruotos, slaptos platformos.

Tokių nėra ir negali būti“, – akcentavo V. Sirvydis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder