Pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT), dėl riboto kai kurių ruožų pralaidumo pajėgumai buvo suteikti įmonėms, planuojančioms vežti daugiau krovinių ir turinčioms prioritetą vežant keleivius.
VAAT gegužės 18 dieną atmetė „Gargždų geležinkelio“ skundą, kuriuo bendrovė prašė panaikinti LTSA ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimus neskirti jai pajėgumų.
„Gargždų geležinkelis“ teismui tvirtino, kad vertinant įmonės paraišką „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė skaidrumo principus ir diskriminavo įmonę, todėl ji negalėjo lygiateisiškai dalyvauti pajėgumų skirstyme.
VAAT pažymėjo, kad skiriant pajėgumus sprendimą priima LTSA, o ginčus sprendžia RRT.
„Gargždų geležinkelio“ prašomi pajėgumai ruožuose Radviliškis-Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė–Tauragė), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai) ir Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai) ir negalėjo būti skirti, nes to nenumato prioriteto taisyklė, pagal kurią pajėgumai turėjo būti ir buvo skirti kitai geležinkelio įmonei“, – rašoma VAAT nutartyje.
„Gargždų geležinkelis“ 2020 metų vasarį pateikė skundą Europos Komisijai dėl neva neteisėtos valstybės pagalbos „Lietuvos geležinkeliams“ ir jų antrinei krovinių vežimo įmonei „LG Cargo“.
Anot teismo, nors EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimai netinkamo direktyvos dėl bendros Europos geležinkelių erdvės perkėlimo, tai neduoda teisinio pagrindo netaikyti nacionalinių teisės aktų, skirstant traukinių tvarkaraščio pajėgumus.
Teismas pripažino, kad „Lietuvos geležinkelių“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija tik baigus derinti paraiškas informavo „Gargždų geležinkelį“ apie susikertančius pajėgumus, nors šią informaciją turėjo pateikti derinimo metu. Tačiau, pasak VAAT, tai nebuvo esminiai pažeidimai, galėję turėti įtakos galutiniam rezultatui.
Geležinkelio pajėgumų nesėkmingai prašė ir kita geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“, per didžiausią akcininkę Latvijos bendrovę „Baltic Transit Service“ netiesiogiai susijusi su žinomais buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD).
Jai pajėgumų LTSA nesuteikė motyvuodama, kad jos verslo planai turi tranzito požymių, o Lietuvos Geležinkelių transporto kodeksas numato išimtį tranzitui iš trečiųjų į trečiąsias šalis – jį gali vykdyti tik valstybės kontroliuojama įmonė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą