Tūkstančiams darbuotojų – blogos žinios: profsąjungos perspėja visus – žiūrėkite, ką pasirašote

Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Prie Šiaulių bendrovėje „Grafų baldai“ pluša darbininkai, tačiau įmonėje tvyro nerimas dėl ateities. Užsienio rinkose baldų paklausa mažėja, tad bendrovės vadovai priversti mažinti gamybą.

„Recesija, sustojo pardavimai, įmonės nebeparduoda produkcijos, visi žmonės pradėjo taupyti pinigus“, – sako „Grafų baldai“ vadovas Žydrūnas Grinius.

Įmonė stengiasi optimizuoti veiklą, tad keičiasi darbo sąlygos ir darbuotojams.

„Darbuotojų neplanuojam atleisti, atsiranda suvaržymai, žmones perskirstome, iš vienos profesijos prašome padaryti kitą darbą, kad galėtume nestabdyti gamybos“, – kalba Ž. Grinius.

Ir ne tik ši įmonė, bet ir daugybė kitų Lietuvos apdirbamosios pramonės ir transporto įmonių sulaukia vis mažiau užsakymų, o gyventojai mažiau perka kasdienių prekių, tad ir Lietuvos bendrasis vidaus produktas per pirmus 3 šių metų mėnesius susitraukė 1,5 milijardo eurų, palyginti su praėjusių metų paskutiniu taip pat neigiamu ketvirčiu.

Kylančios palūkanų normos, sumažėjęs gyventojų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu prisideda prie to, kad Lietuvos ekonomika per metus smuko 2,5 proc., o per ketvirtį – 2 proc.

Tai rodo patikslinti ir beveik 1 procentu pagerinti Valstybės duomenų agentūros skaičiavimai.

„Skaičiai pasikeitė todėl, kad gavome detalesnių duomenų, PVM 3 mėnesį, paslaugų dalį, kuri parodė, kad trečias mėnuo nėra toks blogas, bet vis tiek tendencija, kad turime minusą ir antras ketvirtis iš eilės yra minusas“, – teigia Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė.

Pramonei mažinant apsukas, įmonės darbuotojus išleidžia atostogų, mažina pamainų skaičių, tačiau dalis neišvengia ir atleidimų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, pirmąjį ketvirtį Lietuvoje bedarbių buvo 20 tūkst. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.

Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę ruoštis dar sunkesniems laikams, o darbuotojus sulaukus darbdavio nurodymo atostogauti ar atleidimo lapelio, atidžiai žiūrėti, kokius dokumentus pasirašo, kad per atostogas neliktų be pinigų, o atleidimo atveju – be išeitinių išmokų.

„Darbdavys kviečia į kabinetą vieną žmogų, spaudžia išeiti savo noru arba šalių susitarimu, tuomet darbuotojas negauna nieko“, – aiškina Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė augančios bedarbystės nedramatizuoja ir viliasi, kad atleisti darbuotojai, jei tik norės, greitai susiras kitus darbus.

„Kol kas neturime raudono signalo, kad reikia priemonių. Jei atsitinka situacija, jų ieškoma, tačiau šiandien „Sodra“ nemato ilgalaikių neigiamų perspektyvų, kad galima būtų fiksuoti, jog darbo rinkoje yra pavojaus signalai.

Reikia stebėti, nusprendėm kas mėnesį stebėti rodiklius“, – teigia ministrė Monika Navickienė.

Lietuvos ekonomikai traukiantis jau pusę metų, ekonomistai kalba, kad ruduo gali būti dar sunkesnis ir Lietuva greičiausiai neišvengs neigiamo visų metų BVP rezultato.

„Yra daugybė nerimo židinių ES, mūsų eksporto rinkose, globalioje arenoje, JAV susiduria su recesijos rizika, neapibrėžtas laikotarpis tęsiasi“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Visgi ekonomistai mėgina įpūsti optimizmo prognozuodami, kad kiti metai jau turėtų būti geresni. Ekonomistai tikisi, kad kitąmet Europos centrinis bankas ims mažinti palūkanų normas, šlubuojanti pramonė ir vartojimas atsigaus ir po šiemetinio smukimo kitąmet ekonomika vėl augs iki 2 proc.

tv3.lt