Nerijus Numa ir Valstybinė mokesčių inspekcija susiderėjo: kiek milijonų sumokėta - paslaptis

Valstybinė mokesčių inspekcija ir N.Numa pasirašė taikos sutartį, tačiau neatskleidžiama, kiek „susiderėjo".

Kai kurie ekonomistai tai vadina tyčiniu mokesčių vengimu ar net schema, kaip apeiti mokesčius.

Milijardinis turtas

Pernai „Vilniaus prekybos" įkūrėjo N.Numos turtas buvo įvertintas 1,53 mlrd. eurų.

Daug metų turtingiausiu Lietuvoje žmogumi buvęs verslininkas N.Numa 2021 m. šią poziciją užleido ir liko antras po „Girteka Logistics" pagrindinio akcininko ir valdybos pirmininko Mindaugo Railos.

Pernai N.Numa vėl liko antras, o turtingiausiu žmogumi paskelbtas verslininkas, „Avia Solutions Group" didžiausias akcininkas Gediminas Žiemelis, kurio turtas vertinamas 1,68 mlrd. eurų.

Bendrovė „Vilniaus prekyba" per antrines įmones „Maxima grupė", „Euroapotheca", „Ermi Group" ir „Akropolis Group" valdo prekybos centrus, vaistinių tinklus bei nekilnojamojo turto (NT) vystymo ir nuomos įmones Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje.

Kaip nurodo pati bendrovė, jos akcininkės yra trys Lietuvoje registruotos įmonės: „Entaras", „NVP projektai" ir „Partia Holdings". Bendrovės galutiniai naudos gavėjai yra N.Numa, Vladas Numavičius ir Ignas Staškevičius. „Vilniaus prekyba" nurodo, kad skaičiuoja 5,6 mlrd eurų metinę apyvartą ir sumoka 288 mln. eurų mokesčių.

Tiksliau, bendrovės svetainėje nurodoma, kad tiek mokesčių yra priskaičiuojama.

O štai bendrovės naudos gavėjas, žinomas verslininkas N.Numa, neseniai bylinėjosi su VMI dėl nesumokėtų mokesčių.

Antradienį teismas nutraukė bylą, nes bylos šalys pasiekė taikos susitarimą.

Viešai buvo spėliojama, kad teisiamasi buvo dėl 5 mln. eurų nesumokėtų gyventojo pajamų mokesčių (GPM) mokesčių.

Tad gali būti, jog N.Numa sutaupys vieną kitą milijoną, nes nei viena šalis neatskleidžia, kokią sumą iš tiesų „susiderėjo".

Viešojo intereso neįžvelgė

Tiesa, teismo procesas buvo sustabdytas, kai Generalinė prokuratūra gavo skundą dėl šių verslininko ir VMI derybų.

Tokį prašymą buvo pateikęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Jis įtaria, kad turtingas verslininkas tyčia vengia mokėti mokesčius, kad vėliau galėtų juos susimažinti taikos sutarties būdu.

R. Žemaitaitis dar rugsėjį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Jo rašte remiamasi Mokesčių administravimo įstatymu, kuriame nurodyta, kad susitarimas tarp mokesčių administratoriaus ir mokėtojo galimas, jei apskaičiuojant mokesčius nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo paskaičiavimams pagrįsti.

Vis gi Seimo narys įsitikinęs, kad VMI turėjo pakankamai patikimų įrodymų.

„Kad įrodymų yra pakankamai pripažino ir Mokesčių ginčų komisija, kurios sprendimu VMI sprendimas paskaičiuoti N. Numai mokesčius, delspinigius ir baudas buvo paliktas galioti, o N. Numos atstovų skundas atmestas.

Esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstos abejonės, kad VMI ir N. Numos susitarimas dėl paskaičiuotų mokesčių yra nulemtas ne VMI turimų įrodymų trūkumo, o galimai neteisėtų susitarimų tarp N. Numos ir VMI pareigūnų", - rašoma Seimo nario kreipimęsi. 

Tačiau Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir dokumentus, pernai spalio 27 d. priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

R.Žemaitaitis apskundė tokį sprendimą, tačiau ir aukštesnysis prokuroras neįžvelgė pavojaus viešajam interesui.

Tad nebeliko priežasčių, kas galėtų užkirsti kelią teisme verslininkui ir VMI pasirašyti taikos sutartį, kas ir buvo padaryta.

Tokią praktiką Seimo narys R. Žemaitaitis vadina verslo bendruomenės vardo teršimu.

„Milijardierius vengia mokėti mokesčius ir tuo pačiu metu jo valdomos įmonės organizuoja reklamas apie pagalbą neįgaliesiems ar vaikams - neva labai socialiai atsakingos įmonės.

Tai yra pasityčiojimas. Manau, tai yra šlykščiausias pavyzdys, kaip verslas teršia visos verslo bendruomenės vardą.

„Grigeo" ar Rusijos verslų atveju visi susivienijo, boikotavo verslus, kur dabar tas vieningumas?

Kur visokie šurajevai, tapinai ir kiti visuomenės nuomonės formuotojai, deklaruojantys labai aukštas moralės normas? Man tai yra akivaizdus teisingumo trūkumo pavyzdys", - „Vakaro žinioms" sakė R.Žemaitaitis.

Kokios yra taikos sutarties sąlygos, „Vakaro žinioms" VMI nesutiko atskleisti. Tokią informaciją slepia ir N. Numa.

„Taikos susitarimas tarp VMI ir N.Numos pasirašytas 2022 m. gruodžio 21 d.

Po šio susitarimo pasirašymo kreipiamasi į teismą su prašymu nutraukti bylą.

Galimybė siekti taikaus susitarimo su VMI numatyta Mokesčių administravimo įstatyme, kai nei vienai iš ginčo pusių nepakanka argumentų tvirtai pagrįsti savo poziciją.

Visi N.Numai priklausantys mokesčiai sumokami nedelsiant, o šio proceso esmė buvo skirtingas mokesčio mokėtojo ir VMI teisės aktų interpretavimas, lėmęs skirtingą poziciją dėl mokėtino pajamų mokesčio dydžio ir kada jis turėtų būti sumokėtas.

Iš karto po susitarimo pasirašymo gruodžio 21 d. mokestis pervestas į VMI sąskaitą, tačiau jo dydis išlieka konfidencialia informacija", - „Vakaro žinioms" sakė N.Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas.

„Susiderėti" gali visi

Minėta įstatymo nuostata vadovavosi ir VMI, tačiau „Vakaro žinioms" pasiteiravus, kaip gali būti, kad nė viena pusė negali pagrįsti, kaip apskaičiavo reikiamus sumokėti mokesčius, atsakymo nesulaukėme.

„Susitarimo institutas - tai nėra jokios nuolaidos, lengvatos ir pan. - tai yra įprastas, teisės aktuose įtvirtintas efektyvus būdas operatyviai be didelių valstybės išlaidų ne teismo keliu susitarti dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų, t.y. taikiai susitarti", - nurodė VMI.

VMI duomenimis, per 9-is šių metų mėnesius pasirašyti 64 susitarimai su mokesčių mokėtojais. 2021 m. - 69, 2020 m. - 85 susitarimai.

Beje, VMI nepasisakė ir apie R.Žemaitaičio paskleistą informaciją, jog tokia praktika verslininkas vadovaujasi jau ne pirmą kartą.

Štai ką „Vakaro žinioms" pasakojo R.Žemaitaitis: „Į mane kreipėsi VMI darbuotojas, neapsikentęs, kaip pats sakė, kad „paprastus žmones skalpuojame be atvangos, net jeigu per klaidą kažką deklaravo ir jokių teisių dalimis mokėti nebūna, o štai čia vedamos derybos".

Smulkesni „tampomi" po prokuratūras ir kartais net sunku protu paaiškinti, kodėl vieni taip kratomi, o kiti gali daryti, ką nori. Žmogus nemoka mokesčių eilę metų, o paskui ginčija sumą, kurią priskaičiuoja VMI.

Ir tada VMI eina su juo į derybas ir gali jam atleisti dalį tų mokesčių.

Taip yra pagal teisės aktus.

Su manimi susisiekęs VMI atstovas nurodė, kad tai gali būti jau ne pirmas kartas, ir kad verslininko bylą nagrinėja tas pats pareigūnas, kuris nagrinėjo tai jau prieš septynerius metus."

Ar tai pirmas kartas, neatsakė ir N. Numos atstovas. „Vakaro žinios" jo teiravosi ir to, kaip susidarė skola bei ar tiesa, kad kelis metus verslininkas vengė mokėti mokesčius su tikslu vėliau susiderėti mokėti mažiau?

Tačiau į šiuos klausimus atsakyta nebuvo.

Kad susitarti pavyksta ne visiems, rodo ir praktika. Į „Vakaro žinias" kreipėsi smulkus verslininkas Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma - aut. past.), kuris, išgirdęs apie VMI ir N. Numos derybas, taip pat norėjo pasiderėti dėl jo įmonei priskaičiuotų mokesčių.

Verslininkas raštu kreipėsi į VMI dėl susikaupusios 545 eurų skolos ir prašė sumažinti ją iki 200 eurų.

Tai jis motyvavo tuo, kad yra bedarbis ir gyvena iš 298 eurus siekiančios išmokos „Skaičiau, jog VMI tam tikrais atvejais padaro mokestines nuolaidas, todėl prašau, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, sumažinti skolą iki 200 eurų, kad galėčiau ją padengti iš asmeninių lėšų ir atsiskaityti su biudžetu.

Įmonės bankroto atveju su biudžetu nebus atsiskaityta, todėl prašau apsvarstyti šį mano prašymą ir priimti racionalų sprendimą", - rašoma rašte, skirtame VMI.

Verslininkas tą pačią dieną gavo VMI atsakymą, kuriame nesutinkama tenkinti prašymą, tačiau nurodoma, kad „bendrovė, susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, dėl ko būtų sudėtinga vykdyti mokestines prievoles biudžetui, gali pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (mokant nustatyto dydžio palūkanas) įstatyme nustatyta tvarka."

Tiesa, nurodomas ne tas įstatymo straipsnis, kuris pritaikytas N.Numos atveju.

Šiame kalbame apie skolos išdėstymą arba atidėjimą.

Labiausiai „kratomi" smulkieji

Finansininkė Odeta Budrikė, konsultuojanti įmones finansiniais klausimais sako pastebinti, kad VMI aršiau „krato" mažiau apsiginti galinčius verslininkus: „Turiu daug metų patirties ir matau, kad dažniausiai VMI verslui linkusi „nuleisti kraują".

Dažnai tenka konsultuoti įmones teismuose ir apginti klientą, kurį labai dažnai VMI pareigūnai yra „gatavi" nuvaryti iki bankroto.

Aš kartais tiesiai paklausiu, nejau toks ir yra tikslas? Labai dažnai susiduriu su neteisybe šioje sferoje.

Smulkieji verslininkai negali pasisamdyti brangiai apmokamų teisininkų ir derėtis su mokesčių administratoriumi arba apsiginti.

Esu ne kartą susidūrusi, kad mažas verslas geriau jau eis pasiskolinti pinigų, susimokės ir ramiai gyvens.

Nes jie puikiai supranta, kad nepakovos su slibinu."

Visgi verslo konsultantė sako, kad vieša paslaptis, jog su VMI galima ir „susitarti".

„Esu dirbusi ir stambiose kompanijose. Ir per visus dvidešimt savo darbo metų supratau, kad jeigu mokesčius moki sąžiningai, pas tave ateis dar paprašyti.

Kažkodėl pas mus baudžia sąžiningus. Ir, patikėkite, ieškos tol, kol ras prie ko prisikabinti.

Dažniausiai tokioje situacijoje atsidūręs įmonės vadovas linkęs pakelti rankas ir tiesiog susimokėti, kiek paprašyta.

Kitaip prasideda grasinimai: „arba susimokate tiek, kiek nurodyta, arba tikrinsime kiekvieną dokumentą, neleisime dirbti"

Niekas nenori dirbti nuo ryto iki vakaro tik tam, kad teiktų ataskaitas, todėl mažai kas tokiose situacijose ginčijasi.

Tai įprasta praktika."

respublika.lt