Užsieniečiai iš trečiųjų šalių atima darbus iš lietuvių

(1)

Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei pristatė praėjusių metų Lietuvos migracijos politikos ataskaitą, kuri negali nekelti siaubo. Nepaisant pandemijos, pernai mūsų šalyje drastiškai padaugėjo užsieniečių, ypač iš trečiųjų šalių, skaičius. O svarbiausia, kad juos kaip pigią darbo jėgą įsiveža įmonės, kurioms nereikia kvalifikuotos darbo jėgos. Todėl atimamas darbas iš vietinių gyventojų, o tų, iš kurių neatimamas, algos dempinguojamos.

Ataskaita pradedama optimistiška gaida.

„Pastaraisiais metais mažėjęs gyventojų skaičius nežymiai padidėjo (0,04 proc. palyginti su 2020 m. pradžia). 2021 m. pradžioje šalyje gyveno 2 795 300 asmenų (2020 m. pradžioje - 2 794 300 asmenų). Dėl natūralios gyventojų kaitos gyventojų skaičius sumažėjo 18 908, tačiau dėl tarptautinės migracijos padidėjo 19 993", - dėstoma dokumente.

Tačiau tolesnės naujienos ne tokios džiuginančios. Užsieniečių skaičius nuolat didėja: 2020 m. - 87 267 (2019 m. - 64 672). Didžiausią dalį sudaro Ukrainos piliečiai - 30 139 (padidėjo 26 proc.), Baltarusijos - 23 440 (padidėjo 31,9 proc.), Rusijos - 12 809 (padidėjo 1,3 proc.).

Imigrantų daugėjo jau ketvirtus metus iš eilės. 2020 m. į Lietuvą imigravo 22 292 užsieniečiai (2019 m. - 19 655). Daugiausiai iš Ukrainos - 9309 (2019 m. - 8867), Baltarusijos - 7279 (2019 m. - 6388), Rusijos - 996 (2019 m. -1043).

„Užsieniečiams vis daugiau išduodama leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje - 2020 m. buvo išduoti 40 552 leidimai laikinai gyventi (lyginant su 2019 m. padidėjo 6,6 proc.).

Daugumą išduotų leidimų laikinai gyventi sudarė leidimai užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje. Darbo imigracija labiausiai naudojasi įmonės, kurių veikloje nereikia aukštos profesinės kvalifikacijos, todėl būtina stebėti padėtį atitinkamose ūkio šakose, kad Lietuvos piliečiai nebūtų išstumti iš darbo rinkos pigesnės darbo jėgos.

Nors bendras atvykstančių užsieniečių skaičius 2020 m. augo, užsieniečių, kurie laikomi prioritetinėmis grupėmis (aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai, studentai, dėstytojai ir tyrėjai, startuoliai), skaičiai, kurie ir 2019 m. nebuvo dideli, dar labiau sumažėjo", - skandalingą situaciją atskleidė ministerija.

„Vakaro žinių" paprašytas pakomentuoti šią situaciją parlamentaras Robertas Šarknickas teigė, kad ji kelia didžiulį susirūpinimą.

„Reikia gerbti visus žmones, ką aš ir darau, tačiau Konstitucija ragina suteikti visas teises saviems piliečiams, o, kaip matome pagal vyriausybių sprendimus, teisės suteikiamos užsieniečiams, atimant jas iš savų žmonių. Nors sakoma, kad Lietuvai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, kaip matome iš ataskaitos, įmonės vežasi nekvalifikuotą, pigią darbo jėgą, taip atimdami darbo vietas iš Lietuvos gyventojų ir mažindami algas. Nes, tarkime, ukrainiečiui ir kokie 600 eurų yra didžiuliai pinigai - jie Lietuvoje gyvena vagonėliuose ir didelę dalį algos persiunčia savoms šeimoms, o lietuviams juk reikia išlaikyti namus, brangsta elektra, dujos ir pan., todėl sumažinus algas išgyventi Lietuvoje, kur kainos daug didesnės nei Ukrainoje, yra sunkiai įmanoma", - įsitikinęs R.Šarknickas.

Jis stebėjosi, kad Užimtumo tarnyboje yra tūkstančiai bedarbių, tačiau leidžiama įmonėms tokių pačių profesijų atstovus atsivežti iš užsienio. Dar didesnį susirūpinimą parlamentarui kelia dabartiniai įvykiai, kurie neatsispindi 2020 m. ataskaitoje - migrantų iš Azijos plūdimas į Lietuvą per Baltarusiją.

„Per Vyriausybės valandą Seime vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės paklausiau, kodėl tvorai pasienyje su Baltarusija statyti lėšos sumažintos ir liko tik 40 proc. numatytos sumos. Ir pasiteiravau, ar nevyksta derybos su ES, kad ji irgi prisidėtų savais pinigais, nes Lietuvos siena su Baltarusija yra išorinė ES siena.

Ministrė tepasakė, kad prašys iš Briuselio pinigų, tad, pasirodo, dar kreiptasi nebuvo.

Esu įsitikinęs, kad ES turi prisidėti ir kitaip. Neabejoju, kad migrantų antplūdžiui nėra pasiruošta, tuoj jų bus tūkstančiai. Prisiminkime: kai prieš keletą metų, kai vyko neramumai Sirijoje ir migrantai užplūdo Italiją, Maltą, Vokietiją, visos ES šalys, tarp jų - ir Lietuva, solidarizavosi priimdamos dalį pabėgėlių. O kai su analogiška problema susidūrėme mes, apie jokį solidarumą nekalbama, tarsi tai vien mūsų problema. Norėtųsi, kad Vyriausybė aktyviai dirbtų šiuo klausimu. Jau paruošiau atitinkamą kreipimąsi į Vyriausybę", - sakė R.Šarknickas.

Pasak parlamentaro, dabartinė, su migrantais susijusi, situacija yra pavojinga jau nebe tik darbo rinkai.

„Dabar migrantai plūsta iš Irako ir kitų Azijos šalių. Nesakau, kad atvyksta būtinai teroristai, tačiau atvykusiųjų visai kitokia kultūra, religija, charakteris. Juo labiau kad pabėgėlių centruose apgyvendinami priešiškų viena kitai valstybių žmonės, kurie kelia konfliktus ir kelia pavojų Rukloje ar Pabradėje gyvenantiems vietiniams", - reziumavo R.Šarknickas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder