Vyriausybės dokumentuose - iškraipyta Seimo ekspirmininko Viktoro Pranckiečio pavardė

Pagal Valstybinių pensijų įstatymą aukščiausieji valstybės pareigūnai, bent dvejus metus ėję valstybės vadovo pareigas, ir asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją (4 valstybinių pensijų bazių dydžio - 273,16 eurų).

Ją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą. Valstybinė pensija mokama nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi draudžiamųjų pajamų.

Todėl V.Pranckiečiui siūloma pradėti mokėti tokią pensiją.

Tik tiek, kad tiek Vyriausybės nutarimo projekte, tiek teisės akto dalykinio vertinimo pažymoje nurodoma ne Viktoro Pranckiečio, o Viktoro Pranskiečio pavardė.

Analogiška klaida buvo įsivėlusi ir Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje, bet bent jau čia ji ištaisyta.

Analogišką pensiją ketinama mokėti ir 1989 m. Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos laureatui Šarūnui Saukai.

2013 metais Seimas pritarė Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimui, kuriame numatyta, kad pirmo laipsnio valstybės pensiją turi teisę gauti Lietuvos piliečiai - asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1989 metų.

1989 metais buvo įsteigtos Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos, skiriamos už reikšmingiausius literatūros, muzikos, teatro, dailės kinematografijos, televizijos, fotografijos meno, architektūros bei dizaino kūrinius.

Pasak projekto, šios premijos, nors ir nėra pavadinimo trumpinimo, yra vadinamos Lietuvos nacionalinėmis premijomis, šios premijos laureatams suteikiamas Lietuvos nacionalinės premijos laureato vardas (o ne Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos laureato vardas).

Esą dauguma šiuo metu galiojančių esminių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos nuostatų buvo jau 1989 metų dokumente (tai dokumentas, atspindintis Sąjūdžio laikotarpį), kaip, pvz., nuostata, jog premijų komisija yra savarankiška priimdama savo sprendimą.