Mentalinius spąstus būtų lengva apeiti, jeigu jei būtų akivaizdūs, tačiau dažniausiai jie būna paslėpti ir mes jų nepastebime. Psichologas Andre Kukla savo knygoje „Mental Traps“ išskyrė ir aprašė populiariausius mentalinius spąstus, kurie mums gadina gyvenimą.
1. Užsispyrimas
Mes toliau stengiamės daryti darbą, kuris būna iš anksto pasmerktas nesėkmei arba nesuteikia mums malonumo. Tipiškas pavyzdys: žiūrime iki galo neįdomų filmą tik todėl, kad vaikystėje mus mokė visus pradėtus darbus užbaigti. Rezultatas: prarastas laikas ir sugadinta nuotaika.
2. Amplifikacija
Į šiuos spąstus patenkame tada, kai tikslo siekimui sunaudojame daugiau pastangų, nei reikia. Tai yra vadinamasis nesibaigiantis tobulybės troškimas arba perfekcionizmas. Čia vertėtų prisiminti ir Pareto dėsnį, kad 20 pro.c darbo duoda 80 proc. rezultato ir 80 proc. darbo – tik 20 proc. rezultato.
3. Fiksacija
Fiksacija užblokuoja mūsų judėjimą tikslo link. Mes negalime pradėti darbo, kol nesulauksime skambučio, leidimo, įkvėpimo ir pan.
4. Reversija
Mes pralaimėjome, laikas praėjo. Bet jeigu šiame etape mus vis dar toliau rūpi ta pati problema, vadinasi, mes atsidūrėme reversijos spąstuose.
Reversija – tai fiksacijos priešingybė laiko atžvilgiu. Fiksacijos atveju mes stengiamės pagreitinti sustingusios ateities pradžią, o reversijos atveju – pakeisti nesugrąžinamą praeitį. Čia reikia tik susitaikyti ir priimti kaip faktą.
5. Aplenkimas
Tai spąstai, kai kažką daryti mes pradedame per anksti. Mes per sunkiai dirbame, kai tą patį rezultatą šiek tiek vėliau galima būtų pasiekti visai lengva. Tipiškas pavyzdys: studijų sesijos, kai studentas per porą savaičių įveikia visą mokymosi planą, kuris buvo ištęstas per visą semestrą.
6. Priešinimasis
Priešinimasis – tai prisivertimas padaryti „dar truputį“, nenoras pakeisti veiksmų kurso, kai to reikalauja susiklosčiusios aplinkybės (skambutis į duris, kai žiūrime filmą, arba žadintuvo čirškimas, kai norime dar pamiegoti, bet vis tiek reikės keltis).
7. Vilkinimas
Mes nusprendėme padaryti kažkokį darbą, bet mums sunku pradėti jį. Atidėliojame vėlesniam laikui, prigalvojame nereikšmingų reikalų , kad galėtume atidėti nemalonių įsipareigojimų vykdymą.
8. Atskyrimas
Dėmesys iš principo yra nedalomas. Kai dirbame, reikia dirbti, kai ilsimės, reikia ilsėtis. Bet kai per atostogas galvojame apie darbą ir darbe mintys sukasi apie poilsį, mes negalime kokybiškai atlikti nei vieno, nei kito.
9. Skubėjimas
Skubėjimas – tai spąstai, į kuriuos patenkame tada, kai atliekame kokį darbą sparčiau, nei reikia. Skubėjimas – tai vilkinimo veidrodinis atspindys. Kaip sakoma, visiems darbas padaryti gyvenimo neužteks. Skubėti nėra kur. Skubėjimas tik pratina prie sumaišties.
10. Reguliavimas
Kai mes mintimis užfiksuojame faktą, kad durys atidarytos, mes mąstome aprašomuoju būdu. Kai mes nusprendžiame, kad duris reikia uždaryti, mąstome nurodomuoju būdu.
Reguliavimas – tai nenaudingų nurodymų spąstai. Mes patenkame į reguliavimo spąstus, kai priskiriame sau kokį nors poelgį situacijoje, kai impulsas būtų geriausias vadovas,
11. Formulavimas
Formulavimo spąstai – tai nepaliaujamas minčių išsakymas apie tai, kas mums atrodo teisinga. Akivaizdus nuostolis, kurį daro formulavimas, yra tai, kad jis skaido. Kiekvieną kartą, kai mes apibūdiname ar vertiname kokį nors įvykį ar kokią nors patirtį dar iki jų pabaigos, mes darome vienu metu du dalykus.
Iš vienos pusės, mes grožimės saulėlydžiu, o iš kitos – sakome arba galvojame apie jį. Toks suskaidymas nužudo malonumą. Iš tikrųjų tada mes negalime tikrai gėrėtis saulėlydžiu ir tuo pat metu vertinti jį, nes užsiimdami vertinimu, mes atsitraukiame nuo jausminio išgyvenimo. Kai tik mes ištariame: „Ak, kaip nuostabu, tiesa?“, stebuklas pranyksta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą