20 minučių miręs vyras papasakojo, ką matė ir kaip tai visiems laikams pakeitė jo gyvenimą

Tačiau nelaimė įvyko praėjus kelioms akimirkoms po to, kai Drummondas buvo paguldytas ant operacinio stalo.

Viena iš operacinėje dirbusių slaugytojų niekada anksčiau nebuvo uždėjusi chirurginio turniketo, o gydytojas ją patikino, kad pamokys, kaip tai daryti.

Deja, per įprastą operaciją turniketo vožtuvai nebuvo tinkamai atidaryti ir Drummondas dėl komplikacijų trumpam mirė.

Incidento metu Skotas girdėjo, kaip slaugytoja, išbėgusi iš kambario, šaukė: "Aš jį nužudžiau!"

Kitas dalykas, kurį jis prisimena, tai pojūtis rankoje, kuris persmelkė iki pat širdies, ir staiga jis atsidūrė ore virš savo kūno ir žiūrėjo žemyn į operacinį stalą.

Vyras pasidalijo savo prisiminimais: "Stebėjau kiekvieną dygsnį, kai buvo operuojama ranka".

Jis taip pat prisimena, kad šalia savęs jautė kažkieno buvimą, ir dabar tiki, kad tai buvo Dievas.

Iš to, ką prisimena, Drummondas pasakojo, kaip beveidė būtybė jį perkėlė į lauką, pilną gražių gėlių: "Jos man pasakė, kad atėjo laikas išeiti."

Susitikimo su šalia jo buvusiu paslaptingu žmogumi metu Skotas pastebėjo, kad nebuvo ištartas nė vienas žodis - iš tikrųjų jis buvo ištartas mintyse.

"Prisimenu tai taip ryškiai, kad negalėjau atsigręžti atgal arba man buvo liepta daugiau niekada neatsigręžti, o kitas dalykas, kurį žinau - ir tai buvo tarsi akies mirksnis - stovėjau lauke, kur žmogus, kuris buvo su manimi, buvo visai šalia manęs, bet aš jo nemačiau", - dalijosi jis.

Drummondas tęsė: "Pažvelgiau į kairę ir pamačiau didelius, aukštus medžius, prisimenu, kad tai buvo labai neįprasti medžiai, su ilgu kamienu ir lapais viršuje, jų buvo daug.

O į dešinę nuo jų, turiu omenyje net į kairę, buvo laukinių gėlių, gražių laukinių gėlių, jos buvo iki juosmens...

Ir aš tiesiog prisimenu, kaip žiūrėjau ir mačiau, kokios gražios buvo gėlės, nes aš labai mėgstu dirbti kieme ir sode, ir tiesiog prisimenu, kad tos ryškios spalvos buvo nuostabios.

Kitas dalykas, kurį prisimenu, yra tai, kad žmogus, kuris mane ten lydėjo, buvo išnykęs, ir aš likau vienas, bet buvo taip ramu."

Vos tik jis pasiekė debesį, iš jo išlindo ranka ir pasakė jam: "Tavo laikas dar neatėjo. Tu dar turi daug ką nuveikti."

Kai ranka grįžo atgal į debesį, Drummondas atsidūrė savo kūne ir "suprato, kad turi padaryti ką nors geriau su savo gyvenimu".