2024 m. ES kelių saugumo ataskaita: 3 proc. mažiau žuvusiųjų, tačiau pažanga lėta
2024 m. ES keliuose žuvo apie 19 800 žmonių – daug mažiau nei ankstesniais metais, tačiau daugelis valstybių narių vis dar atsilieka nuo ES tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti kelių eismo nelaimių aukų skaičių.
Siekdama stiprinti savo įsipareigojimą didinti saugumą keliuose, Europos Komisija 2023 m. kovą pateikė įvairių pasiūlymų paketą, kuris apima naujus vairuotojų pažymėjimų reikalavimus, griežtesnę tarpvalstybinę kelių eismo taisyklių vykdymo kontrolę bei naujas techninės apžiūros taisykles, skirtas sumažinti nesaugių transporto priemonių skaičių ES keliuose.
Skirtingos tendencijos tarp ES valstybių
ES šalių pažanga kelių saugumo srityje yra nevienoda. Kai kurios valstybės, tokios kaip Bulgarija, Danija, Lietuva, Lenkija ir Slovėnija, sparčiai artėja prie 50 proc. sumažinimo tikslo, o kitos – Graikija, Ispanija, Prancūzija ir Italija – pasiekė tik nedidelius sumažėjimus.
Deja, Airija ir Estija per pastaruosius penkerius metus netgi fiksavo padidėjusį žūčių skaičių, tačiau mažesnėse šalyse metiniai svyravimai yra ryškesni.
Pagal kelių saugumo rodiklius Švedija ir Danija išlieka saugiausios šalys, kuriose per milijoną gyventojų tenka tik 20 ir 24 mirtys. Visgi Rumunija (77 mirtys/milijonui) ir Bulgarija (74 mirtys/milijonui) vis dar turi vienus aukščiausių žūčių rodiklių, nors per pastaruosius penkerius metus jose žuvusiųjų skaičius sumažėjo daugiau nei 20 proc.
Kas patiria didžiausią riziką?
Statistika rodo, kad kaimo keliuose įvyksta net 52 proc. visų mirtinų avarijų, todėl jie išlieka didžiausios rizikos vietovėmis. 77 proc. žuvusiųjų yra vyrai, o labiausiai pažeidžiamos grupės – vyresnio amžiaus žmonės (65+) ir jaunuoliai (18–24 metų grupė).
Pagal transporto priemonių kategorijas didžiausią dalį žuvusiųjų sudaro automobilių keleiviai, po jų seka motociklininkai (20 proc.), pėstieji (18 proc.) ir dviratininkai (10 proc.).
Miesto teritorijose net 70 proc. visų žūčių sudaro pažeidžiami eismo dalyviai, įskaitant pėsčiuosius, dviratininkus ir motociklininkus, todėl skubiai reikia papildomų priemonių jų apsaugai užtikrinti.
ES tikslai ir ateities veiksmai
2018 m. ES išsikėlė tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti žūčių keliuose ir sunkių sužeidimų skaičių. Šis tikslas įtrauktas į ES Kelių saugumo politikos strategiją 2021–2030 m., kuri taip pat numato ilgalaikę „Vizija Nulis“ (Vision Zero) iniciatyvą, siekiančią iki 2050 m. pasiekti nulinį žūčių skaičių keliuose.
2023 m. Komisija pasiūlė naujas priemones, tokias kaip griežtesni vairuotojų pažymėjimų reikalavimai bei efektyvesnė tarpvalstybinė kelių eismo taisyklių kontrolė.
Artimiausiu metu bus priimtos naujos techninės apžiūros taisyklės, kurios padės sumažinti nesaugių transporto priemonių skaičių ES keliuose.
Kelių saugumas taip pat yra neatsiejama ES mobilumo politikos dalis, įskaitant Darnaus ir išmanaus mobilumo strategiją, naująją TEN-T reguliavimo sistemą ir Miestų mobilumo planavimo gaires.
Papildomi šaltiniai
Kartu su naujausiais duomenimis Europos kelių saugumo observatorija paskelbė naują metinę statistikos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys iki 2023 m., bei teminius pranešimus apie kelių saugumą vaikams, profesionaliems vairuotojams ir eismo kultūrą.
ES kelių saugumo politika toliau vystoma, tačiau norint pasiekti ambicingus tikslus vis dar reikia nuoseklių pastangų ir efektyvių priemonių visose valstybėse narėse.
Europos Komisijos spaudos centras
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą