Štai, sąrašas fizinių ir psichologinių simptomų, rodančių, kad reikia susiimti, kol neperdegėte.
1. Sekmadienį imate jausti nerimą prieš pirmadienį.
Dažnam mūsų pirmadieniais nelengva, nes po savaitgalio reikia įsivažiuoti. Visgi, jei pirmoji savaitės diena reiškia kančią, kasdien svajojate tik apie darbo pabaigą, labiausiai laukiate penktadienių, o sekmadieniais jaučiate įtampą ar, dar blogiau, paniką, galbūt darbas ir jo problemos jus visiškai užvaldė. Todėl negebate atskirti darbo ir namų / poilsio erdvės.
Gali būti, kad jums tiesiog reikia pasiilsėti. Tačiau jeigu neseniai atostogavote, bet darbai vis tiek kelia paniką, pasvarstykite apie aplinką, kurioje dirbate. Ar kolegos ir vadovai jus palaiko?
Ar jaučiatės esantis „savo rogėse“? Antra vertus, bloga savijauta gali tapti gera proga pasikalbėti su darbdaviu apie darbo krūvį, atsakomybes bei savo vaidmenį organizacijoje.
2. Sunku užmigti, neįmanoma prabusti.
Visi žino, kad norint gyventi kokybiškai, reikia išsimiegoti. O ką daryti, jei vakare dėl nerimo ir stiprių emocijų sunku užmigti, o ryte nesugebate prisiversti išlipti iš lovos? Kad ir kaip atrodytų paprasta, kartais kūnas – geriausias sufleris. Nemylimas darbas gali turėti įtakos miego-budrumo ritmo sutrikimui.
Kai įtariate, kad jūsų sveikatos problemos yra susijusios su darbe patiriamu stresu, įsivertinkite, ar užteks kokybiško poilsio, ar vis tik verta pasiieškoti kitos veiklos.
3. Jaučiatės nutolę nuo artimųjų.
Jeigu jau kelintą mėnesį iš eilės nebeturite nei jėgų, nei laiko kokybiškam laisvalaikiui su šeima, nebepamenate, kada paskutinį kartą matėte draugus, o jūsų gyvenimo partneris irgi nebedomina, susimąstykite.
Kad ir koks reikšmingas jūsų darbas, jis neturėtų vykti šeimos ir laisvalaikio sąskaita. Pasiimkite laisvadienių, kuriuos praleisite su artimaisiais, išvykite, kad pakeistumėte aplinką. Kokybiškas laisvalaikis su šeima, kaip ir pasitenkinimas savo asmeniniu gyvenimu didina savivertę, todėl gyvenimu patenkintas žmogus yra geresnis darbuotojas.
4. Tapote neproduktyvus (-i), sunku sutelkti dėmesį.
Kad ir kaip stengiatės, jūsų darbo kokybė ir buvęs produktyvumas krito? Net ir paprastos užduotys staiga tapo dideliu iššūkiu, nes nepajėgiate susikaupti? Manoma, jog pablogėjusi koncentracija būdinga tiems, kurių smegenys patiria per daug streso ir persidirbantiems.
Specialistai tokiu atveju pataria susidaryti darbų sąrašus ir susidėlioti prioritetus. Taip pat veiksminga taktika – iš pradžių atlikdami pačius mieliausius darbus, palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių. Išbraukite jau padarytas užduotis: progreso matymas motyvuoja. Prisiminkite, kad visuomet galite prašyti kolegų nuomonės ar pagalbos. Taip parodysite, kad esate orientuota(s) į problemų sprendimą.
5. Praradote pasimėgavimą darbu
Natūralu, kad darbas nėra tiek pat smagi veikla, kiek mėgstamos grupės koncertas ar atpalaiduojantis kino vakaras. Tačiau sėkmingai įveiktos užduotys, karjeros pasiekimai turėtų teikti pasitenkinimą. Jei praradote norą dirbti ir aistrą, tai – ženklas, kad biure praleidžiate per daug laiko.
Tačiau gali būti ir taip, kad jūsų kompetencijos praaugo jūsų pareigas. Jeigu užduotis jau kurį laiką atliekate autopilotu, neaugate nei kaip specialistas, nei kaip asmenybė, galbūt pribrendote karjeros pokyčiams.
Įvertinkite savo galimybes ir aptarkite jas su vadovais – galbūt yra egzistuoja horizontalios ar vertikalios karjeros galimybių organizacijoje, kurioje dirbate. Jei ne, visada sveika pasidairyti, kas gero darbo rinkoje.
Žinoma, šis simptomų sąrašas nėra baigtinis. Bendrai, jei artėjate prie tokio taško, kai jaučiate, kad nebegalite ir nebenorite dirbti net ir po geriausių atostogų, laikas pokyčiams. Vis dėlto jie nebūtinai turi apsukti jūsų gyvenimą 180 laipsnių kampu.
Užteks prisiminti savo naujausius pasiekimus, šiek tiek pakoreguoti CV ir išsiųsti potencialiems darbdaviams. Net jei suprasite, kad nenorite keisti darbo, sužinosite, kad tokia galimybė visada yra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą