Aistros dėl kaimynų sprendimo netyla: „Braliukai, nebesvaik“

Latvijos parlamentarų sprendimas ir masinis visuomenės pasipriešinimas vėl pakurstė diskusijas – kuriuo keliu eis Lietuva?

Nustebino Europą

Spalio pabaigoje Latvijos parlamentas nubalsavo trauktis iš Stambulo konvencijos – tarptautinės sutarties, skirtos kovai su smurtu prieš moteris.

Po maratoniškų debatų, trukusių daugiau nei 13 valandų, 56 parlamentarai pasisakė už pasitraukimą, 32 – prieš.

Europos Tarybos sutartį yra pasirašiusios 45 Europos valstybės ir pati Europos Sąjunga kaip organizacija. Konvencijos nėra ratifikavusios tik Bulgarija, Vengrija, Slovakija, Čekija ir Lietuva.

Sprendimą trauktis inicijavo populistinė partija „Latvija pirmoje vietoje“, vadovaujama oligarcho Aināro Šleserso. Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM skelbia, kad A.Šlesersas turi verslo ryšių su rusijos oligarchais iš kremliui artimos aplinkos.

Partijos „Latvija pirmoje vietoje“ atstovės teigė, kad konvencija propaguoja „genderizmo ideologiją“. 

Ramona Petraviča parlamentarams sakė, kad „liberalusis sparnas linkęs nukreipti dėmesį nuo fakto, kad Stambulo konvencija numato socialinės lyties įvedimą“.

Tokius teiginius kategoriškai atmeta Europos Taryba. Organizacija dar 2022 metais pareiškė, kad „Stambulo konvencija nenustato jokių naujų standartų dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos“.

Daugiau nei tuzinas Europos šalių išsiuntė laiškus Latvijos parlamentarams, ragindamos persvarstyti sprendimą. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Theodoros Rousopoulos pareiškė, kad „Latvijos parlamentarai rizikuoja pasiųsti moterims, patiriančioms smurtą, žinią, kad jų teisės ir poreikiai nėra vertinami rimtai“.

Išėjo į gatves

Didžiuliame proteste Rygoje „Apsaugokime Motiną Latviją“, kurį organizavo nevyriausybinė organizacija MARTA centras, policijos duomenimis, dalyvavo mažiausiai 10 tūkst. žmonių. 

Daugiau nei 60 tūkst. latvių pasirašė peticiją, ragindami parlamentą atmesti sprendimą trauktis.

„Mes galėtume suprasti, jei būtų koks nors konkretus teisės aktas ar įvykis, kuris paskatintų tokį sprendimą, bet nieko tokio nebuvo. Tai tiesiog populizmas“, – žiniasklaidai teigė MARTA centro ekspertė Beata Jonite.

„Atėjo laikas duoti aiškų signalą tiek dabartiniams Saeimos deputatams, tiek tiems, kurie ateis po jų – mes neleisime politinių žaidimų žmogaus teisių sąskaita“, – teigė akcijos organizatoriai savo pareiškime, kurį cituoja „Euronews“.

Vilniuje prie Latvijos ambasados surengta solidarumo akcija, į kurią susirinko apie šimtas žmonių. Demonstrantų plakatai skelbė: „Braliukai, nebesvaik“, „Tik silpna valstybė bijo stiprių moterų“, „Latvių mušeikoms panižo kumščius“, „Jūs sprendžiate, mes kenčiame“.

Prezidentas spaudžia stabdį

Lapkričio 3 dieną Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs grąžino įstatymą parlamentui. 

„Dabartine forma įstatymas pasiųstų prieštaringą žinią tiek Latvijos visuomenei, tiek tarptautiniams sąjungininkams“, – teigė jis pareiškime.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Latvijos veiksmai yra beprecedenčiai Europos teisinėje erdvėje ir gali pakenkti bendriems Europos teisiniams principams.

Parlamentarai nubalsavo perduoti įstatymo projektą naujos sudėties Saeimai. Latvijos premjerė Evika Silina pasveikino sprendimą galutinį balsavimą atidėti iki kitų metų lapkričio.

I.Ruginienė „nemato kliūčių“

Po susitikimo su Latvijos premjere Rygoje Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė nedviprasmiškai pasisakė už Stambulo konvenciją.

„Aš tikrai nematau jokių kliūčių ir problemų, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos“, – teigė ji.

„Tikrai visada palaikiau šį veiksmą, juolab kad tai susiję ir su tarptautiniais mūsų įsipareigojimais ir tuo, kaip atrodome tarptautinėje erdvėje.

Labai tikiuosi, kad ateis ta diena, kai mes visi galėsime vieningai sutarti, kad tam tikri vertybiniai klausimai turėtų būti tiesiog nuspręsti ir pamiršti“, – pridūrė I.Ruginienė.

Visiškai priešingos nuomonės yra naujoji teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. „Lietuvoje yra net daugiau, mano vertinimu, įstatymų sukurta ir teisės aktų valdant smurtą ir apsaugant aukas nuo smurtautojų, negu pačioje konvencijoje yra numatyta. Tik, be abejo, tą sistemą reikia tobulinti, reikia stiprinti“, – LRT teigė ministrė.

R.Tamašunienei kliūna, kad „šitoje konvencijoje atsirado įrašas, kuris „neša“ ideologinį užtaisą. Kalbama apie tai, jog reikia vengti stereotipų apie stereotipines lytis, socialinės lyties sampratą“.

Panašiai pasisako ir Seimo narys Vytautas Sinica. „Stambulo konvencijos deklaruojamas tikslas kovoti su smurtu prieš moteris yra geras, teisingas ir vertas palaikymo.

Bet išsamesnė analizė gana aiškiai rodo, kad šiam tikslui Stambulo konvencija nesiūlo beveik nieko, ko nėra pačios Lietuvos teisės aktuose“, – savo socialiniame tinkle dėstė V.Sinica.

Anot parlamentaro, konvencija šalia kovos su smurtu įtvirtina ir socialinės lyties sampratą bei lytinės tapatybės principus.

Jo nuomone, tai reikštų, kad valstybė turėtų pripažinti asmens pasirinktą lytį, nepriklausomai nuo biologinės lyties.

V.Sinica kritikuoja ir konvencijos reikalavimą į švietimo programą įtraukti temas apie lyčių vaidmenis, kurie nebūtinai sutampa su tradiciniais.

„Juda Vengrijos kryptimi“

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė primena, kad Konvencija Latvijoje buvo ratifikuota 2023 metais po tragiško įvykio Jakapilyje. Iveta buvo nužudyta buvusio vyro mamos ir vaikų akivaizdoje.

Tragedija įvyko po daugiau nei metus trukusio persekiojimo, dėl kurio moteris daugybę kartų kreipėsi į policiją.

„Galiu tik įsivaizduoti, kokią žinią pasitraukimas pasiuntė nužudytosios šeimai bei artimiesiems ir kaip sunku jiems turėtų būti klausytis neatsakingų politikų lozungų, kad viskas, kas reikalinga apsaugoti nuo smurto, Latvijoje jau ir taip yra (kažką primena, tiesa?)“, – teigė žmogaus teisių ekspertė.

„Pagrindinis oponentų argumentas yra tai, kad Stambulo konvencija Latvijoje nieko nepakeitė, bet taip pat tai yra baisus genderizmas.

Argumentų ar turinio nėra, tai tėra politinė žinutė, kurią partijos naudoja pranešti apie save prieš rinkimus, – kalbėjo J.Juškaitė. – Latvijos pasitraukimas gali parodyti, kad regionas juda Vengrijos kryptimi.

Tai dar labiau keltų klausimą dėl žmogaus teisių standarto regione bei demokratijos mažėjimo.“