Antanas Vinkus: „Esu vyriausias Seimo narys, bet širdyje amžiaus naštos visiškai nejaučiu“

Antanas Vinkus mielai atsakė į žurnalo „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partnerio, klausimus.

– Kokias įstatymų iniciatyvas siūlėte jūs ar kartu su kolegomis šioje Seimo kadencijoje? Kurios jų buvo priimtos?

– Per šią kadenciją kartu su kitais Seimo nariais pasiūliau 16 įstatymų projektų. Iš jų jau priimti 6 įstatymai. Taip pat pateikėme 17 pasiūlymų įregistruotiems įstatymų projektams patobulinti.

Trumpai apibūdinsiu priimtų įstatymų esmę. 

Pilietybės įstatymo pakeitimu įtvirtinta Seimo politinė valia, kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, turi teisę tą pilietybę susigrąžinti. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pakeitimo esmė buvo įteisinti laisvės gynėjus, įvertinti jų indėlį 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpiu, kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Konstitucijos 74 straipsnis papildytas nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų.

Minėdamas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ąsias metines bei siekdamas pagerbti iškilią Aleksandro Stulginskio asmenybę, Seimas priėmė įstatymą ir įsteigė Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę.

Inicijavus įstatymo pakeitimą, jame buvo numatyta apdovanojimo įteikimo data ir vieta, o taip pat, kad apdovanojimą įteikia Seimo Pirmininkas arba vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų, arba Seimo valdybos sprendimu paskirtas asmuo. Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininku paskirtas Antanas Vinkus.

Valstybės tarnybos įstatymo ir Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo paketu buvo siekiama įtvirtinti galimybę Seimo interesams atstovauti bei bendradarbiavimą stiprinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir dvišaliu tarpparlamentiniu lygiu. Valstybės tarnybos įstatymu numatytos išimtys, kada turėtų būti taikomos ne Valstybės tarnybos įstatymo, o Seimo nuolatinio atstovo įstatymo nuostatos.

Kiekvienas priimamas įstatymas praeina 3 stadijas – pateikimo, svarstymo (komitetuose ir plenariniame posėdyje) ir priėmimo. Kiti mano su kolegomis inicijuoti įstatymai yra svarstymo komitetuose ar plenarinių posėdžių stadijose.

– Kokias konkrečias Kretingos krašto žmonių problemas jums pavyko išspręsti arba prisidėti prie jų sprendimo?

– Apibendrindamas situaciją, vertinčiau, kad žmonės labai aktyviai ieško įvairaus pobūdžio pagalbos per jų apygardą atstovaujančius Seimo narius. Per 2021 m. gavau apie 250, o per šių metų 5 mėnesius apie 70 raštiškų fizinių ir juridinių asmenų prašymų, paklausimų, pasiūlymų ir kitokio pobūdžio raštų. Be to, daug kas kreipėsi tiesiogiai gyventojų priėmimo valandomis apygardoje.

Pareiškėjai kreipėsi dėl: ekologinės nelaimės Salantų miestelyje padarinių likvidavimo;  Kalno gatvės Salantuose asfaltavimo; atitvaro įrengimo Kretingos geležinkelio ruože; Salantų užtvankos priežiūros; pagalbos padėti susirasti darbo vietą; etatų skaičiaus Salantų gimnazijoje; neremontuojamo bešeimininkio buto; socialinio būsto įsigijimo galimybių.

Vydmantų bažnyčios statybos finansavimo; judėjimo tarp savivaldybių ribojimo; numatomos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės Melioratorių g. 55, Kretingoje; eismo taisyklių ir baudų taikymo teisėtumo; oro užterštumo Kretingoje nuo kūrenamų krosnių kuro; degalų kolonėlės statybos gyvenamojo namo kaimynystėje.

Išankstinės pensijos mokėjimo tvarkos; neįgalumo nustatymo tvarkos; vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje; sveikatos priežiūros paslaugų  prieinamumo kaimo gyventojams; sunkios padėties ir negaunamų lengvatų; vienuolių valstybinio sveikatos draudimo galimybių.

Baublių mokyklos išsaugojimo; būsto nuomos be tėvų globos augusiems vaikams; tarpininkavimo gauti vizą uzbekui atvykti į Futbolo federacijos I lygos pirmenybes pagal pasirašytą sutartį su Kretingos klubu „Minija“; buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis galimybių; informavimo apie pensijos ir priemokų skaičiavimo tvarką.

Psichologo ar neurologo paslaugų į namus nevaikštančiam pacientui; rajoninio kelio Vėžaičiai-Mikoliškiai-Kartena asfaltavimo; kompensacijos išmokėjimo terminų už endoprotezą; Barzdžių km. Kalno g. apšvietimo; šeimynose prižiūrimų vaikų skaičiaus;

Projekto „Sportuojantys Salantai“ įgyvendinimo; elektrinio vežimėlio įsigijimo galimybių neįgaliam asmeniui; privažiavimo prie namų, gyvenantiems ant ribos tarp Plungės ir Kretingos rajonų savivaldybių; vandens ir kanalizacijos įrengimo problemų statomame name; numatomo traukinio bilietų pardavimo bilietomatuose.

Atleidimo nuo žemės mokesčio; paramos Nasrėnų bendruomeniniams senjorų namams; nedarbingumo išmokos mokėjimo termino; Padvarių km. Kaštonų g. asfaltavimo; Grūšlaukės ir Juodupėnų medicinos punktų išsaugojimo; kelio Darbėnai-Vaineikiai ir Vaineikiai-Grūšlaukė asfaltavimo ir kt.

Kretingos gyventojai ir juridiniai asmenys teikė prašymus tarpininkauti bendraujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija bei Susisiekimo ministerija dėl kelių kokybės gerinimo Kalniškių ir Kartenos gyvenvietėse; tarpininkauti ieškant finansavimo Kretingos muziejaus žiemos sodo rekonstrukcijai.

Aktyviai atstovauti Kretingos rajono gyventojams Seime, ginant tradicinės šeimos vertybes; kreipėsi su prašymais, kad į Kretingos r. Baublių medicinos punktą periodiškai atvažiuotų šeimos gydytojas; prašoma pagalbos naujai įsikūrusiai Barzdžių kaimo bendruomenei

Kretingos rajono gyventojai kreipėsi pagalbos, prašydami padėti susiremontuoti griūvantį namo stogą; gautas prašymas dėl referendumo dvigubai pilietybei įteisinti organizavimo; gauti Kuršo rinkiminės apygardos gyventojų prašymai dėl žemės nuosavybės atkūrimo.

Gauti pasiūlymai tolesnei sveikatos politikai tobulinti; buvo siūloma taikyti priverstinę stacionarinio stebėjimo priemonę bendro stebėjimo sąlygomis psichiatrinėje sveikatos priežiūros įstaigoje; pasiūlymai eismo kontrolės srityje dėl trikojų naudojimo neracionalumo, atsiradus vidutinio greičio matuokliams.

Išsakyta nuomonė, kad darbingi žmonės piktnaudžiauja bedarbystės pašalpomis ir vengia įsidarbinti, todėl tikslinga tobulinti galiojančias šiuo klausimu įstatymines nuostatas; buvo prašoma nepritarti Stambulo konvencijai; buvo prašoma leisti grįžti vaikams į kontaktinį ugdymą, netaikant testavimo ir skiepijimo; siūloma leisti darbdaviui teisę suteikti po skiepo 2-3 laisvas dienas.

Leisti gauti paramą, padarius ne 75, o 50 darbo dienų prastovą; gautas nepritarimas Tūkstantmečio mokyklų ir regionų švietimo strategijai; prašoma keisti įkainius ar sukurti naują mechanizmą minimaliai invazinėms chirurginėms priemonėms; išreikšta nuomonė, kad neteisinga, jog nekilnojamojo turto mokestis yra sumažintas slaugant neįgalų vaiką, bet nesumažintas slaugant neįgalius tėvus ir kt. 

Nei vienas kreipimasis ar prašymas nebuvo paliktas be eigos. Gauti prašymai pirmiausia buvo nagrinėjami kartu su Kretingos rajono savivaldybe, atitinkamais Seimo komitetais, kompetentingomis valstybės institucijomis, ministerijomis ar įstaigomis. 

Didžiąją prašymų dalį pavyko įgyvendinti, tačiau liko ir neišspręstų problemų, kurios nepriklauso Seimo kompetencijai, o kompetentingos institucijos jų sprendimui nerado galimybių arba finansinių išteklių. 

– Šalies savivaldybių gerovės indekse Kretinga – pirmajame dešimtuke. Kokia yra Kretingos ir jos rajono patrauklumo formulė jums?

– Gal man kiek sunku išlikti visiškai objektyviam šiam kraštui, nes tas patrauklumas Kretingai neišvengiamai persipynęs su jausmais tėviškei, vaikystei, mokykliniams metams, jaunystės bičiuliams, 10 vaikų užauginusios motinos atminimui ir tėvų amžinojo poilsio vietai.

Vertinant objektyviau, norėčiau ypač atkreipti dėmesį į šio miesto išskirtinę geografinę padėtį, turtingą jo istorinę praeitį, miesto valdžios nuolatinį rūpinimąsi miesto infrastruktūra, pakankamai gerai išvystytą verslą, kultūrą ir meną. 

– Kaip dažnai susitinkate su rinkėjais Kretingoje? 

– Stengiuosi visus savaitgalius, išskyrus neišvengiamas išimtis, praleisti su savo rinkiminės apygardos rinkėjais. Beveik kiekvieną šeštadienį 6 val. ryto traukiniu Vilnius-Klaipėda važiuoju į Kretingą, vėliau beveik visada dar pasiekiu ir kitą savo rinkiminės apygardos teritoriją – Skuodą.

Priimu gyventojus visais dominančiais klausimais gyventojų priėmimo patalpose, dalyvauju organizuojamose konferencijose, šventėse ir renginiuose. Daugelį klausimų aptariame nuotoliniu būdu.

– Gyvename neramiu metu, kai vyksta karas. Ką patartumėte eiliniam žmogui, kaip įveikti nerimą? O ką patartumėte visam Seimui, Vyriausybei?

– Seimui ir Vyriausybei reikia susitelkti ir formuoti tokią valstybės politiką, kuri užtikrintų valstybės ir jos gyventojų saugumą ir geras sąlygas gyventi, tai yra sukurti tokią aplinką, kuri pašalintų priežastis visuotiniam gyventojų nerimui.

Suprantama, tam reikia laiko, bet svarbu formuoti teisingą ir tikslingą strateginę valstybės politikos kryptį. O konkrečiam žmogui nerimą gali sukelti įvairios priežastys ir patarimais, kaip jį įveikti, turėtų konsultuoti ne Seimo nariai, o psichologai. 

– Ką atsakytumėte tiems, kuriems politika – nešvaru, o Seimas – dykaduonių susirinkimas? 

– Visose šalyse įprastai nemaža dalis gyventojų nėra patenkinti politikų veikla ir jų sprendimais. Tai natūralu ir suprantama, nes įprastai priimami sprendimai tenkina atitinkamos gyventojų dalies interesus, o kita jų dalis lieka nepatenkinta. Manau, kad pastariesiems tokia politika visada bus nešvari.

O tiems, kuriems atrodo, kad Seimas yra dykaduonių susirinkimas, siūlyčiau įsigilinti ir paanalizuoti Seimo nuveiktus darbus, priimtus įstatymus, nutarimus, rezoliucijas ir kitus teisės aktus.

Suprantu, kad ne visiems patinka priimami įstatymai ar kitokio pobūdžio sprendimai, todėl tokius įstatymus jie laiko beverčiais, bet, nepaisant visko, kiekvieno jų parengimas pareikalauja atitinkamų darbo sąnaudų.

– Kaip siūlytumėte stiprinti Seimo reputaciją?

– Esu įsitikinęs, kad Seimo darbe turėtų dominuoti ne santykių aiškinimasis tarp skirtingų ideologinių pažiūrų grupių, o susitelkimas esminiam klausimų nagrinėjimui, argumentų ir motyvų pagrįstumui ir vieningos, bet svariais argumentais pagrįstos nuomonės paieškai. Sprendimų priėmimas neturėtų priklausyti nuo to, kokia partija ar frakcija duotą klausimą inicijavo.

– Kokių įstatymų projektų priėmimą išskirtumėte šioje Seimo sesijoje? Šioje kadencijoje?

– Prioritetą teikčiau tiems klausimams, kurie padėtų pagerinti žmonių materialinę ir finansinę būklę. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų, ypač pensininkų, vis dar gyvena ant skurdo ribos, iš savo kuklaus šeimos biudžeto priversti rinktis tarp vaisto ir maisto, todėl turime įsipareigoti pakeisti jų situaciją, įvertinti augančių kainų ir kitų veiksnių poveikį jų pragyvenimo lygiui. 

– Ar dar turite parako dar vienai Seimo kadencijai?

– „Parako“ užtaisas pakankamas, bet iki ateinančių rinkimų dar labai daug laiko.