Apie Klaipėdos miesto lopšį: dabar mes matome visiškai kitokį piliavietės vaizdą, nei XIII a. viduryje

Pirmoji, medinė, pilis stovėjo saloje, o jau po metų pastatyta mūrinė.

Tai buvęs ambicingas, tačiau žlugęs Livonijos ordino projektas, mat Dangės žiotyse norėta išvystyti tokią stiprią pilį su savo vyskupyste, kaip Rygoje.

Šioje publikacijoje skaitytojams siūlome susipažinti su mažiausiai žinomais bei archeologų atskleistais faktais būtent apie pirmuosius Memelburgo pilies gyvavimo dešimtmečius.

Kodėl tvirtovė pastatyta ne ant piliakalnio, o šlapynėje? Kiek riterių pilyje rezidavo ir ką joje veikė vietiniai kuršiai?

Strateginė vieta

Originalus XIII a. rankraštis apie Memelburgo pilies statybų faktą neišliko, tačiau Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne saugomas lotyniškas XIV a. nuorašas. Tai - 1252 m. rugpjūčio 1 d. Kuršo vyskupo Henriko ir Vokiečių ordino sutartis dėl Memelburgo pilies statybos.

„Brolis Henrikas, Dievo malone Kuršo vyskupas iš Pranciškonų ordino, visiems, matysiantiems šį raštą, siunčia pasveikinimą gyvojo Dievo sūnuje.

Težino jūsų visuma, kad mes pilies statyboms vietoje, kur upės, būtent Nemunas ir Dangė, suteka, dėl Dievo garbės ir teisingo tikėjimo išplatinimo Šventos Marijos Vokiečių namų broliams kaip pagalbą davėme činšą (žemės rentą - aut. past.) <...>.

O tą pačią pilį su mūsų ir jų žmonėmis reikia bendrai pastatyti pirmaisiais metais“, - taip skamba originali ištrauka iš dokumento, kurio dėka šiemet Klaipėda švenčia 771 metų gimtadienį.

Pilies pavadinimas susijęs su buvusiu klaidingu vokiečių įsivaizdavimu, jog Kuršių marios - tai tas pats, tik smarkiai išsiplėtęs Nemunas, kurį vadino Mėmeliu (tai baltiškos kilmės vandenvardis).

Keletą dešimtmečių praeityje piliavietę tyrinėjęs prof. Vladas Žulkus, pasakojo, jog Dangės žiotys buvo itin nepatogi vieta statyti pilį, tačiau tokia buvo Ordino politika.

„Pajuokausiu, kad XIII a. Dangės žiotys buvo varlių karalystė. Kuršiai turėjo savo piliakalnius palei Dangę ir kitas upes, tačiau ne pačiame žemupyje.

Čia juk buvo pelkės, kelios salos. Yra žinoma, kad ir Livonijos ordinas vargo šioje vietoje. Bet jie turėjo tokią strategiją: statyti naujas pilis užkariaujamose žemėse upių žiotyse.

Taip atsirado ir Ryga upės Dauguvos žemupyje“, - teigė mokslininkas.

Mat įsikurti svetimoje, priešiškoje žemėje jos nepažįstant visada buvo rizikinga. Todėl Ordinas laikėsi tokios taktikos: pirmaisiais metais aprūpinti pilis statybine medžiaga, ginklais, maistu ir kitais būtinais gyvenimui dalykais vandens keliu.

Taip XIII a. viduryje buvo užimtas svarbus strateginis punktas siekiant reguliuoti laivybą ir prekybą per Nemuną Kuršių mariomis ir Baltijos jūra.

Kitas Memelburgo piliavietę tyrinėjęs archeologas dr. Gintautas Zabiela pasakojo, jog tik 2016 m. vykusių kasinėjimų šiaurinėje kurtinoje metu pavyko išsiaiškinti, kur buvo pirmoj medinė pilis.

Anksčiau spėliota, jog ji - piečiau, o gal šiauriau nuo dabartinės piliavietės; esą pirmoji pilis pastatyta netinkamoje vietoje, todėl po metų pasirinkta kita.

„Tyrimų metu paaiškėjo, kad ji buvo įrengta Dangės žemupio saloje lygiai toje pačioje vietoje, kur 1253 m. iškilo ir vis augo mūrinė pilis.

Šias išvadas padarėme, remdamiesi paleogeografine medžiaga.

Atliekant kasinėjimus atrasta apie 4 metrus virš jūros lygio iškilusi kalva, ant kurios ėmė kurtis Ordino atstovai.

Tai buvusi smėlėta sala prie pat Dangės žiočių.

Nustatėme, kad aplink tą salą - arba upės atšakos, arba šlapynės, tad niekur kitur pirmosios pilies ir negalėjo statyti. 1252 m. suręstas toks laikinas medinis nedidukas gynybinis įtvirtinimas galbūt su vienu bokštu“, - teigė jis.

Žlugusios viltys

Savotiškus šiaurės kryžiaus žygius į kuršių žemes XIII a. antrojoje pusėje surengęs ir jas nukariavęs Livonijos ordinas turėjo ambicingų planų Memelburgą paversti Kuršo vyskupystės centru.

Štai kodėl prireikė mūrinės pilies. Šalia jos buvo pastatyta skambiai pavadinta, tačiau nedidelė Šv. Marijos katedros bažnyčia, kurios pėdsakai nerasti iki šiol.

Apie dideles svetimšalių ambicijas kuršių žemėse pastatant Memelburgą liudijo archeologiniai radiniai.

„Stulbinamas kiekis metalo! Akivaizdu, kad į pilį laivais keliavo daug įvairiausių daiktų iš Ordino centrų: gausybė vinių, kniedžių, apkalų, labai daug metalinių daiktų tiesiog išmesta į gynybinį griovį.

O geležis juk viduramžiais buvo brangi. Tad švininių, geležinių, alavinių ir kitokio metalo daiktų gausa įrodo, kad į pilį negailėta investicijų“, - teigė G. Zabiela.

Vis dėlto vokiečiams išvystyti Memelburgo pilį į didesnę, galingesnę trukdė ją puldinėję sembai, nuo 1260 m. Durbės mūšio - sukilę kuršiai bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaimynystė.

Pilis nuolat kentėjo antpuolius, joje buvo nesaugu gyventi, todėl Ordinas gana greitai „atmušė sparnus“ supratęs, kad šioje baltų genčių žemėje įkurti rimto centro nepavyks. Memelburgas netapo Rygos atspindžiu.

„Ordinui niekaip nepavyko sklandžiai prijungti platesnių žemių, tad ilgainiui ši pilis taip ir liko tik kaip vienuolių citadelė, pasienio pilaitė.

Dargi neturėjo tokių viduramžių laisvųjų miestų teisių, kaip Dancigas, Liubekas. Memelburgas buvo Ordino politikos vykdytojas ir ilgai nesivystė kaip miestas, nes nebuvo sudarytos tam sąlygos.

Jos išsikovotos tik daug vėliau, kai jau buvo iškilę artimiausi Baltijos jūros pakrantėje kryžiuočių ar kalavijuočių įkurti miestai, su kuriais buvo beveik neįmanoma konkuruoti“, - pasakojo G. Zabiela.

Neatsitiktinai Livonijos ordino pastatytoje Ventspilio pilyje Latvijoje yra rastos, spėjama, Memelburge kaldintos monetos, kurios iškeliavo iš Klaipėdos nepasiteisinus Ordino planams.

XIII a. pab. - XIV a. pr. iš pušies rąstų suręstas namas buvo pastatytas šalia mūrinės pilies. 2016 m. tyrimai.

Piliavietės radiniai. XIII-XIV a. kuršiška pasaginė segė.

Kuršiškos apyrankės ruošinys.

Riteriai ir kuršiai

Paradoksalu, tačiau Klaipėdai pasisekė, kad Ordinas čia neįkūrė prabangios savo vadovybės atstovų rezidencijos.

„Manoma, kad pilyje kartu su komtūru, paskiriamu jos valdytoju, XIII a. rezidavo apie 10 riterių. Tačiau jie turėjo dar ir tarnų, ginklanešių, žirgininkų, kurie gyveno kartu.

Klaipėdos pilis nebuvo ta vieta, kur reziduotų aukšti Ordino kilmingieji, vadovai. Ir tai yra gerai, nes pilies gyvenimas buvęs gana paprastas“, - teigė G. Zabiela.

Pilėnai nesistengė gyventi itin švariai, jie metė šiukšles, nereikalingus sulūžusius daiktus tiesiog į gynybinį griovį (fosą). Jei Memelburge būtų rezidavusi Ordino viršūnėlė, čia būtų palaikoma ypatinga švara, mat galingų pilių vietos paprastai nepasižymi gausiais radiniais, tačiau būna išlikę daug ikonografijos.

Vykdant rytinės (2014 m.) ir šiaurinės (2016 m.) kurtinų tyrimus buvusiuose gynybiniuose grioviuose aptikta tūkstančiai radinių: sulūžusių segių, ginklų, žiedų, apyrankių, tinklų pasvarų, žeberklų, spynų, apkalų, kniedžių, vinių, muzikos instrumentų dambrelių ir kt.

Klaipėdos piliavietėje rasta nemažai ir kuršiškų artefaktų. Tai - įvairios XIII-XIV a. segės, apyrankės, ginklų (kirvių, kalavijų) dalys.

„Piliavietėje mes radome lyviams priskiriamų papuošalų, o lyviai gyveno dabartinėje Latvijos teritorijoje prie Rygos įlankos, tai buvusi finougrų tauta. Vadinasi, Ordinas iš ten atsigabeno sau lojalias šeimas.

Lygiai taip buvo įtraukti į pilies gyvenimą ir kai kurie kuršiai, kurie aptarnavo Memelburgą.

Net savo papuošalų gamybos vietą šalia pilies turėjo. Tai paliudijo rastas unikalus baltiškos apyrankės su ornamentais ruošinys“, - atskleidė G. Zabiela.

2016 m. atkasta bent dešimt XIII a. pabaigos - XV a. pastatų likučių. Namai buvo labai kompaktiški: vos 16 kv. metrų ploto, mat geriau išlaiko šilumą.

Tokio dydžio pastate gyventa šeimomis, o didelį namą būtų sunku šiltą išlaikyti žiemą.

Žmonės viduje turėdavo įsirengę ugniavietę, židinį, dūmai išeidavo pro angas stoge. Namas būdavo skirtas tik pavalgyti ir nakvoti. Spėjama, kad šlaitiniai stogai buvo dengti nendrėmis.

Bėgant šimtmečiams Memelburgo papilyje ėmė kurtis, plėstis ir Klaipėdos miestui pradžią davusi gyvenvietė.

XIII a. Ordino arbaleto strėlgalis.

Riterio žiedmarškės fragmentas.

Deniso NIKITENKOS nuotr.