Apkartusi Klaipėdos zoologijos sodo kaimynystė

2024-09-11 10:00

Netrukus pro Klaipėdos zoologijos sodo vartus įžengs ne tik lankytojai, bet ir asmuo, kuriam bilieto pirkti tikrai nereikės. Gyvūnų mylėtojų nemalonę jau seniai užsitraukęs zoologijos sodas teisme pralaimėjo ir ginčą su kaimynais, kurių interesų nusprendė nepaisyti. Tačiau net ir Temidės verdiktas yra įžūliai ignoruojamas, tad darbo teks imtis antstoliui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai išdavė vykdomąjį raštą.

Tikimasi, kad, vadovaujantis juo ir pasitelkus į pagalbą antstolį, pagaliau pavyks pasiekti, kad asociacija Klaipėdos zoologijos sodas įvykdys net du jai nepalankius Temidės verdiktus.

Į teismus, perpildžius gilią kantrybės taurę, buvo priversti kreiptis šalia Jonušų kaime (apie 10 kilometrų nuo uostamiesčio) įsikūrusio zoologijos sodo gyvenantys žmonės.

Temidė palaikė žmones

Civilinę bylą praėjusių metų spalio 25 d. išnagrinėjo Klaipėdos apylinkės teismas.

Verdiktas buvo palankus šalia Klaipėdos zoologijos sodo gyvenantiems žmonėms.

Temidė zoologijos sodą valdančią asociaciją įpareigojo per pusę metų voljerus, kuriuose plėšrūs gyvūnai maitinami mėsos produktai, uždengti nuo paukščių.

Taip pat įpareigojo per 14 dienų plėšriems gyvūnams skirtą maistą ir maisto likučius pradėti laikyti uždengtose šiukšliadėžėse bei uždaruose konteineriuose.

Iš esmės nepakeistą šį sprendimą šių metų sausio 18 d. paliko galioti ir Klaipėdos apygardos teismas.

Jis asociaciją įpareigojo padengti ir bylinėjimosi išlaidas žmonėms bei valstybei. Iš viso sumokėti beveik 1 127 eurus.

Temidės pagalbos šalia zoologijos sodo gyvenantys žmonės, ilgai raminti pažadais, paprašė supratę, kad gražiuoju su asociacija susitarti nepavyks.

Neapsikentė

Zoologijos sodo kaimynų kantrybės taurę perpildė visiškas jų interesų nepaisymas.

Žmonės ilgai kentėjo matydami, kaip gyvūnams dalinamą maistą lengvai pasiekia varnos ir kiti paukščiai (krankliai), kurie jį išnešioja už zoologijos sodo ribų ir užteršia šalia esančius žemės sklypus kaulais bei plunksnomis.

Šiuos kaulus randa ir ėda žmonių šunys, kuriems po to prireikia veterinarų pagalbos.

Arčiausiai zoologijos sodo gyvenantys žmonės ne kartą bandė su kaimynu tartis gražiuoju. Tačiau viskas baigėsi tik pažadais, situacija nepasikeitė.

Pasak ieškovų, jie nesiekia uždaryti zoologijos sodo, tik nori apginti savo teisę į privatų, darnų ir saugų gyvenimą.

Iš snapų krenta ne sūris

Šalia zoologijos sodo gyvenančio vyro teigimu, ne tik jo, bet ir kitų kaimynų valdose nuolat atsiranda maisto atliekų. Aplinkiniai neabejoja, jog jas iš zoologijos sodo atneša varnos.

Paukščiai nutupia ant medžių šakų ir numeta atliekas ant žemės.

„Savo sklype surenku apie kibirą maisto atliekų. Tai kelia nemalonumų, nes geru oru valgant maistą kieme, paukščiai atliekas numeta vos ne į lėkštes“, - liudijo vyras.

Kitas zoologijos sodo kaimynas pasakojo, kad daugiausiai surenka varnų atneštų kaulų.

„Po žiemos, nutirpus sniegui, surinkome apie keturis darbinius karučius maisto atliekų. O nesant sniego per 7-10 dienų surenkame po kibirą tokių atliekų, apie 4-5 kilogramus. Bandome baidyti varnas iš medžių, bet jos grįžta“, - pasakojo zoologijos sodo kaimynas.

Išsisukti nepavyko

Asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo pirmininkas Edvardas Legeckas, kuriam priklausančiame žemės sklype ir įsikūręs zoologijos sodas, tikina, jog asociacija nėra atsakinga už laukinių paukščių, kurie nėra laikomi zoologijos sode, elgesį.

Neva visi gyvūnai zoologijos sode yra laikomi pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles.

Jo teigimu, gyvūnai maitinami specialiai tam skirtose vietose, kurios visos yra dengtos, todėl varnos ir krankliai į jas patekti negali.

Tačiau E. Legeckas pripažino, kad tinklu yra neuždengti šeši didieji liūtų ir tigrų narvai. Neva tai padaryti yra labai sudėtinga ir brangu.

"Liūtai ir tigrai maitinasi tik mėsa, kaulų neėda. Juos apgraužia ir palieka, po to jie yra surenkami.

Įvairios maisto atliekos į šalia esančius sklypus gali būti atneštos ir iš netoliese esančio sąvartyno", - bandė nesėkmingai teismą įtikini asociacijos vadovas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teismą informavo, jog reikalavimai nenurodo pareigos laukinių gyvūnų laikytojams laikyti liūtus ir tigrus uždaro tipo voljeruose su dengtu ar tinklo stogu.

Tačiau VMVT akcentavo, jog jie yra įpareigoti nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Be to, įstatymas leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojui numato pareigą užtikrinti, kad į voljerą nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai, tarp jų ir bet kokie paukščiai. Priešingu atveju Aplinkos apsaugos agentūra gali priimti sprendimą uždrausti zoologijos sodą ar į jo dalį įleisti lankytojus.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad labiau tikėtina, jog zoologijos sodo veiklą vykdanti asociacija, maitindama zoologijos sode laikomus gyvūnus, sudarė sąlygas paukščiams dideliais kiekiais maisto likučius išnešioti po aplinkines teritorijas.

Taip sudarytos sąlygos, dėl kurių ieškovų žemės sklypų naudojimas pagal paskirtį yra pasunkėjęs.

Paukščių nebaido

Norint įsitikinti, kas iš tiesų vyksta Klaipėdos zoologijos sode, net surengtas išvažiuojamasis teismo posėdis.

Teisėjai patys pamatė, kad prie neuždengtų voljerų, kuriuose gyvena liūtai, tigrai ir vilkai, jokių paukščių atbaidymo priemonių nėra įrengta.

Pagal teisės aktų nuostatas vietovėje, kurioje įsikūręs zoologijos sodas, varninių paukščių populiacijos negalima reguliuoti medžioklės būdu.

Nors asociacija ir tikino, kad voljerų uždengimas iš viršaus yra technologiškai sudėtingas ir labai brangus procesas, galintis kainuoti 200-300 tūkstančių eurų, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Net ir paraginta teismo.