Apklausa: dėl rizikos netekti gražaus vaizdo pro langą naujo būsto atsisakytų pusė šalies gyventojų

Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) jokiais būdais nepirktų būsto, kurio vaizdas pro langus ateityje gali būti užstatytas. Kas trečias (31 proc.) tokį būstą pirktų, tik jei jo kaina būtų labai patraukli, parodė bendrovės „SBA Urban“ užsakymu neseniai atlikta visuomenės apklausa.

„Apklausa puikiai atskleidė gyventojų požiūrį į vaizdą pro langą – pusė žmonių norėtų, kad jis būtų neužstatytas, tačiau didelės dalies apsisprendimą nusvertų kaina. Vis dėlto pasitaiko nemažai atvejų, kai gražus vaizdas pro langą pasikeičia.

Pagrindinis patarimas siekiantiems to išvengti – pasidomėti miesto plėtros planais kaimynystėje.

Miestas yra gyvas organizmas, jame atsiranda naujos gatvės, kyla nauji statiniai, tad renkantis būstą, svarbu žinoti tolesnius pokyčius – gali būti, kad tuščią aikštelę po langais jau suplanuota paversti daugiabučiu ar parduotuve“, – komentuoja bendrovės „SBA Urban“ pardavimų vadovė Viktorija Pozingytė.

Svarbiau moterims ir jaunimui

Kas antram apklausos dalyviui (52 proc.) renkantis naują butą daugiabutyje svarbiausiu kriterijumi be kainos yra rami kaimynystė, apie 26 proc. – gražus vaizdas pro langus. Jam didesnę reikšmę teikia moterys (beveik 28 proc.) nei vyrai (23 proc.), taip pat jaunesni gyventojai – iki 29 m. amžiaus grupėje vaizdas per langą svarbus 33 proc., virš 50 m. – jau vos 20-21 proc. žmonių.

Įdomu ir tai, kad kuo didesnės pajamos vienam šeimos nariui, tuo svarbesnis yra gražus vaizdas per buto langus. Tarp tų, kurių pajamos tesiekia iki 300 eurų vienam šeimos nariui, gražų vaizdą vertina penktadalis (apie 20 proc.), o grupėje, kur suma vienam šeimos nariui viršija 600 eurų, vaizdas pro langą tampa svarbus beveik trečdaliui (beveik 31 proc.).

Pasak V. Pozingytės, tai, jog mažesnes pajamas gaunantys asmenys apklausoje vaizdo pro langą nenurodė kaip prioriteto, nereiškia, kad jis jiems nesvarbus.

„Gražus vaizdas yra labai subjektyvus dalykas – vienam gražu medžiai, vanduo ar pievų toliai, kitam – dangoraižiai ar miesto panorama. Vis dėlto gražius vaizdus matyti nori kiekvienas, tiesiog atsidūrus situacijoje, kai mažesnės pajamos apriboja būsto pasirinkimo galimybes, kaina tampa svarbiausiu faktoriumi, nors neabejotinai žmonės vis tiek pasidomi ir būsto kaimynyste, netoliese esančia viešąja infrastruktūra, objekto vieta mieste“, – įsitikinusi ji. 

Užstatytas vaizdas paskatintų butą parduoti

Vos 9 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų be jokių išlygų pirktų būstą name, iš kurio atsiveriantis vaizdas kažkada gali būti užstatytas, o 8 proc. tokį butą pirktų, bet paaiškėjus, kad šalia bus pradedamos statybos, parduotų.

Anot pašnekovės, renkantis būstą svarbu neapsigauti dėl to, koks vaizdas aplinkui yra esamuoju metu. Kartais žmonės, pamatę, kad priešais daugiabutį yra nejudri gatvė, nudžiunga, nes mano, kad kitas pastatas čia nebeiškils.

Tačiau gali „evoliucionuoti“ pati gatvė, iš siauros ir mažai naudojamos tapdama keturių eismo juostų aplinkkeliu. Tokios situacijos nutinka miestų pakraščiuose, kai gyventojai įsikuria, nepasidomėję, kokie yra transporto tinklo plėtros planai tame rajone.

„Panaši situacija būna ir su apleistuose sklypuose savaime suvešėjusiais miškeliais. Sklypas gali būti gyvenamosios ar komercinės paskirties, tačiau jei jame nevystoma veikla, netrunka priaugti krūmų, medžių, o gyventojai įsivaizduoja, kad tai jau žalioji zona, kuri negali būti naikinama, nors tik laiko klausimas, kada čia iškils pastatai“, – aiškina V. Pozingytė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko rugsėjo 9–16 dienomis, joje dalyvavo 1003 18 metų ir vyresni šalies gyventojai. 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder