Apsilankiusi pajūryje vilnietė liko be žado: kavinėje rado skrajutę kritikuojančią skiepus

Portalo skaitytoja iš Vilniaus viešėjusi pajūryje atsiuntė porą nuotraukų, kuriose užfiksuotos melagingą informaciją skleidžiančios skrajutės. Pasak jos, žmones jos šokiravo, nes darbuotojai prie jų platinimo neprisidėjo, o rastos jos buvo ant kelių Klaipėdos kavinių stalų.

„Vis didesnis įvairių skiepų įtraukimas į privalomųjų skiepų sąrašą akivaizdžiai proporcingas populiacijos vaisingumo mažėjimui. Aš tai stebiu jau 23 metus dirbdama vaisingumo srityje. Tai yra akivaizdu! Mes mažytė tauta turinti tik 2.8 milijono gyventojų, negalime vykdyti tokių masinio skiepijimo programų, kaip šalys, turinčios 60 milijonų gyventojų.  

Tai darydami mes pasmerkiame save masiniam išnykimui. Mūsų vyriausybės atstovų aklas situacijos nematymas verčia mus pačius susirūpinti, negalime leisti išnykti lietuvių tautai, kalbančiai gyva seniausia kalba! 

Šios naujos kartos eksperimentiniai genų terapijos preparatai, sukurti genų inžinerijos pagrindu, vis dar esantys klinikinių tyrimų etape ir imituojantys „vakcinas“ yra labai pavojingi. Jie neturėtų būti vadinami „vakcinomis“.  

Nei viena šiuos preparatus gaminanti kompanija neatliko priešklinikinių tyrimų, taip pat nei viena kompanija netyrė šių preparatų žalos tiek vyrų, tiek moterų vaisingumui. S spyglio baltymas naudojamas šiuose preparatuose arba kitaip Sincitinas, natūraliai tam tikrais momentais yra gaminamas ir mūsų organizmo ląstelių. Tai baltymas, atsakingas už mūsų ląstelių susijungimą.  

Jis tiesiogiai rišasi su mūsų baltymo AFK-2 fermento receptoriumi, kuris yra dominuojantis tiek vyrų, tiek moterų vaisingume.

Be to, dėl didelio panašumo tarp natūralaus sincitino bei inicijavus perteklinę S spyglio baltymo gamybą ir privertus organizmo ląsteles gaminti didelį kiekį antikūnų prieš šį baltymą, neatmetama galimybė, kad šie antikūnai gaminsis ir prieš natūralų sincitiną bei neutralizuos jį, kas akivaizdžiai pažeis ląstelių susijungimą ypač apvaisinimo metu arba embriono implantacijos metu, taip gali prisidėti prie preeklamsijos atvejų didėjimo, bei paskatins persileidimų tikimybę. 

Tai akivaizdus populiacijos mažinimo projektas“, – rašoma skrajutėje, platintoje Klaipėdoje.

Informacija – eilinė melagiena

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija Žvirblienė sako, kad tokia informacija yra grynas melas, nepagrįstas jokiu mokslu.   

„Tai eilinė melagiena, pridengta moksliniais terminais. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad vakcina galėtų turėti įtakos vaisingumui“, – sako mokslininkė. 

Ji argumentuoja, kad tokiai informacijai trūksta pagrįstumo – persirgimas koronavirusu turėtų sukelti tokius pačius padarinius, kokius vardina ir embrionologė. 

„Jeigu vakcina sukeltų vaisingumo problemas, tai ir persirgimas COVID-19 turėtų tokias pat problemas sukelti, nes tiek vakcinacijos, tiek persirgimo metu susidaro antikūnai prieš koronaviruso S baltymą.  

Tačiau žinome, kad nieko panašaus nevyksta – paskiepytos arba persirgusios moterys sėkmingai pastojo, o tos, kurios buvo paskiepytos arba užsikrėtė koronavirusu nėštumo metu, sėkmingai išnešiojo kūdikius“, – rašo A. Žvirblienė. 

Vilniaus universiteto profesorė netgi pamini klinikinį tyrimą, kuris įrodė, kad vakcina nuo koronaviruso neturi įtakos nevaisingumui.  

„Nors į vakcinų klinikinius tyrimus nėščios moterys nebuvo įtrauktos, atliekant Comirnaty (Pfizer) vakcinos klinikinius tyrimus 23 moterys pastojo ir sėkmingai išnešiojo kūdikius“, – teigia profesorė.