Ar balandžiai pažadintų sekmadienį miegančią Kretingą

Pajūrio naujienos, Vitalija Vitkauskienė

2024-06-22 05:45

Kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienio ankstų rytą Kretingos turgaus prieigose Trakų gatvėje vyksta balandžių turgus, į kurį susirenka kartais ir apie pusšimtį dekoratyvinių, sportinių balandžių augintojų iš visos Lietuvos ir dargi užsienio, tačiau retas kretingiškis, aplinkinių vietovių gyventojas žino apie šį nūdienos pasaulyje unikalų reiškinį.

Nė vieno jauno balandininko

Septintą valandą ryto, pirmą birželio sekmadienį Trakų gatvėje priešais Kretingos turgaus administracijos pastatą rikiavosi maždaug 30-imt nebe pirmos jaunystės automobilių, jų bagažinėse ir ant grindinio išdėliotuose narveliuose uždarytus balandžius apžiūrėjo, paėmę į rankas grožėjosi jais, jų kainas derėjo pusamžiai ir vyresni vyrai.

Šiame paslaptingame balandžių turguje buvo vienintelė moteris, pardavinėjusi balandžiams pašarus, jaunų žmonių išvis nesimatė. „Jaunimas tokį metą miega, kai atsibus, į savo telefonus įniks“, – balandininkai vienbalsiai tvirtino dabartinius jaunus žmones atitolus nuo gamtos, su ja susijusių pomėgių, kad auginti balandžius jiems neįdomu.

Balandžių turgus Kretingoje vyksta jau 14 metų, jį pradėjo ir iki šiol puoselėja žinomas balandžių Kretingoje augintojas Stasys Penikas. „Iš Joniškio, Šaulių, Skuodo, Šilutės, Šilalės, Telšių, Klaipėdos, Liepojos“, – vietoves vardino S. Penikas, paklaustas, iš kur šįsyk balandininkai į Kretingos turgų atvyko.

Ir valdžia balandininkų neglosto, negali laikyti balandžių be kaimynų sutikimo. Laukinis balandis kaimynui tvorą apdergė – esu kaltas, nors mano balandžiai paskraido ir ant ūkinio kraigo tupia, kur saugūs“, – skundėsi Petras Blažys iš Tauragės.

Kretingos balandžių turgus, S. Peniko pastebėjimu, yra vienas iš svarbiausių Lietuvoje, nusileidžiantis tik Kauno (turinčio šalyje stipriausią balandininkų būrį) turgui. Anksčiau Klaipėdoje senajame turguje veikusio balandžių turgaus neliko, kai buvo pradėta šios prekyvietės rekonstrukcija.

„Kartais, ypač pavasarį, turgus Kretingoje būna numeris vienas Lietuvoje“, – Kretingos turgaus populiarumu pasidžiaugė S. Penikas. Su poviniais balandžiais į turgų iš Tauragės atvažiavęs Vytautas Martišius sakė nepraleidžiantis nė vieno turgaus Kretingoje. „Keičiamės balandžiais, parduodame“, – teigė vyras, balandžių auginimu dar vaikystėje „užsikrėtęs“ nuo tėvo, dekoratyvinius balandžius laikančio lig šiolei.

„Perka, nėra, kad nepirktų, keičiamės, parduodame, ypač jauniklius“, – telšiškio Vaidoto Zabulėno teigimu balandininkams turgus padeda ir išgyventi. Antai, vienas Karaliaučiaus spalvotagalvis jauniklis kainuoti gali ir 500 eurų, kadangi šios veislės paukštį dėl jo trumpo snapo labai sunku užauginti, tėvai jį greit liaujasi penėję ir, kad paukštelis nenudvėstų, žmogui jį tenka maitinti pipete. Yra apie 1,5 tūkst. balandžių rūšių. Balandžio kaina krenta netgi dėl ne vietoje esančios plunksnelės.

Anot balandžių augintojų, šis pomėgis yra kaip žvejyba, medžioklė, ir taip pat nepigus. Balandžių lesale būna net per 20 sėklų rūšių, balandžiai serga, kainuoja vaistai jiems gydyti. S. Penikas paatviravo, kad vienais metais 6 tonas pašarų savo augintiniams sulesinęs, draugai juokavo, kad su tiek pašarų kelias kiaules užauginti galėjo. Visi šnekinti balandininkai tvirtino, kad balandžių veisimas nėra verslas, iš kurio pelnytumeisi, daugeliui tai tik hobis. Laiko leidimas balandinėse, ir po kelias valandas trunkantis jų valymas jiems prilygsta relaksacijai.

„Žmonos nežino, kiek pinigų išleidžiame“, – šmaikštavo Rimantas Beneta, Šiaulių balandininkų klubo pirmininkas.

„Dabartiniai tėvai vaikus už rankų atveda, vaikai pažiūri į balandžius, su jais pažaidžia, ir tiek. Mes augome lakstydami gatvėse. Iš kuprinių išėmę knygas, prigrūdę laikraščių, lėkdavome pas senuosius balandininkus už maistui duotas kapeikas balandžių pirkti“, – pasakojo S. Penikas, akcentavęs, kad balandžių auginimas ne tik stiprina žmogaus ryšį su gamta, meilę jai, šis užsiėmimas ugdo žmogaus valią, atsakomybę, pareigingumą, kitas gerąsias savybes.

Ar balandžių turgus Kretingoje galėtų būti patrauklesnis plačiajai visuomenei, balandžių auginimu uždegti vaikus, jaunimą, neleisti balandininkystei užgesti kartu su senstančiais balandininkais? S. Penikas svarstė, kad turgus nėra tam pati tinkamiausia vieta. „Čia, turguje, balandžiai – narvuose, reikėtų jų parodas daryti, jas išreklamuoti“, – tvirtino jis.

Turėtų įleisti į turgų

Kretingos balandžių turguje dalyvaujantys Palangos balandininkų klubo pirmininkas Reinoldas Liaudanskas, Klaipėdos apskrities dekoratyvinių paukščių augintojų klubo pirmininko pavaduotojas Gediminas Rapalis turi patirties organizuojant edukacinius užsiėmimus su jų auginamais balandžiais Vakarų Lietuvos regiono mokyklose, gyventojų bendruomenėse: vaikai balandžius piešia, paleidžia į dangų ir kt.

Judviejų pamąstymais, Kretingos balandininkų turgus patrauktų ir platesnę visuomenę – jei įsikurtų pačiame turguje, galėtų naudotis pastoges turinčias prekystaliais, prasidėtų vėliau, ne septintą, o apie dešimtą valandą ryto, turguje be balandžių būti galėtų ir kitokių dekoratyvinių paukščių (vištų, kanarėlių, fazanų ir kt.), triušių. „Dabar turgus baigiasi apie pusė devynių, kai vaikai, miestas sekmadienį tik bunda. Turgui baigiantis kaskart galėtų vykti balandžių paleidimo akcija, vaikai paleistų balandžius“, – kalbėjo jie.

Richard Suhač iš Liepojos didžiavosi, kad jo balandžiai gerai skraido, vartosi. Balandininkas jų turi įvairiaspalvių – juodų, geltonų, raudonų.

Nuo šių metų liepos 1 dienos iki šiol savarankišku buvęs Kretingos turgus taps įmonės „Kretingos komunalininkas“ padaliniu, iš dabartinių 4 darbuotojų liks 2 – vadybininkas ir kontrolierė-valytoja. Vadybininku dirbti liekantis Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis pripažįsta, kad balandininkų turgus Kretingoje yra ypatingas ir nesikrato minties jį atverti platesniam žmonių ratui.

„Žmonės mažai težino apie šitą balandininkų turgų. Kartais netyčia praeidami jį užtinka, būna vienas kitas ir specialiai ateina. Tame turguje – lyg kitame pasaulyje, ir iš šono įdomu pasižiūrėti“, – teigė N. Tertelis, akcentavęs, kad sekmadienį Kretinga yra miegantis, snūduriuojantis miestas. Tuo turgaus administracija įsitikino, kai nepavyko sekmadieniais suorganizuoti „bagažinių“ turgaus.

Gal balandininkai pažadintų miegančią Kretingą? „Žiemą tikrai ne“, – neabejojo N. Tertelis. Jam šovė mintis pabandyti sykį metuose vieną rugsėjo ar spalio sekmadienį turguje surengti Balandžių dieną, apie ją paskelbiant socialiniuose tinkluose, spaudoje, kad žmonės žinotų. „Jei tokia balandžių diena pavyktų, gal ir dažniau ją surengti galėtume, – teigė jis, ir pridūrė. – Pirmiausia tam teikia tvirto pačių balandininkų ryžto, tada būtų galima kažką „užkurti“, jei jie tik savose sultyse virs – nieko nebus.“

N. Tertelis užsiminė apie nunykusį „Mamų turgelį“, kuris iš pradžių buvo nemokamas, vėliau jo prekiautojams turgaus administracija nustatė simbolinį 2 eurų mokestį. Turgaus vadovas teigė manantis, kad į turgų įleistiems balandininkams kažkiek taipogi tektų mokėti. Kaip aiškino jis, sekmadienį atidarius turgų jame dirbti turėtų bent vienas iš dviejų darbuotojų.

---

Prieškary buvo įsteigtas Lietuvos kariuomenės pašto karvelynas. 2023 m. spauda rašė, kad iš Kauno į Vilkaviškį pašto karvelis nuskrido per 90 minučių. Lietuvoje šiuo metu veikia 7 sportinių balandžių klubai, juos vienija Lietuvos balandžių sporto federacija, priklausanti Tarptautinei sportinių balandžių augintojų federacijai. Lietuvoje veikia ir dekoratyvinių balandžių augintojų asociacija, yra ir Lietuvoje išvestų veislių, viena jų – mažučiai aukštaskraidžiai.