„Klaipėdos miesto savivaldybė yra parengusi kapinių galimybių studiją, kurioje mes, Kretingos rajonas, pagal pirmines žvalgytuves būtume trečioje vietoje – klaipėdiečių akys pirmiau krypsta į Klaipėdos rajoną. Reikėtų visos tarybos nuomonės: įsileistume Klaipėdos miesto kapines į savo rajoną ar ne“, – klausė meras ir teiravosi, ar Kretingos rajono tarybos nariai apskritai norėtų susipažinti su klaipėdiečių kapinių galimybių studija.
Pirmoji prabilo tarybos narė Jolita Vaickienė – jos požiūriu, su galimybių studija būtina susipažinti ir galbūt – pasimokyti kažko gero. „Pažiūrėkime – gana įdomu, kaip jie sprendžia kapinių plėtros klausimus. Juolab kad mes turime neišspręstą Vydmantų kapinių problemą“, – kalbėjo politikė.
Kad kaimynų reikia išklausyti, pritarė ir buvęs meras rajono tarybos narys Juozas Mažeika. „Tačiau jeigu klaipėdiečiai dairosi vietos Petrikaičiuose, tai nebūtų toks paprastas sprendimas – atsižvelgiant į Klaipėdos miesto gyventojų skaičių ir kapinių poreikį, Petrikaičių kapinės būtų užpildytos kaip mat, ir naujų kapinių plotų įrengimas gultų ant mūsų pečių“, – neabejojo jis.
Politiko Stepono Baltuonio pastebėjimu, kapinės – ne ta veiklos sritis, kurioje miestai ir rajonai turėtų vienytis. Tačiau tam paprieštaravo tarybos narys Vilius Adomaitis, kuris kaip tik kvietė išklausyti kaimynus: „Iškart pasakyti, kad nepritarsime, neįsileisime, pridėtinės vertės nesukuria.
Klaipėdos miestą riboja teritorija, tačiau jis turi daug gyventojų, vadinasi, susiduria su problema, kur įrengti kapines. Kodėl nepradėjus diskusijos, kad jie tai padarytų už savo pinigus? Gyvename šalia, Klaipėda yra mūsų pagrindinis darbdavys, o mes užkertame kelią diskusijai. Jeigu kalbame apie Petrikaičių kapines, kurios įrengtos už mūsų lėšas, – nė svarstyti neverta, bet kodėl nepagalvojus apie kitus variantus?“
Kiek pastangų kainavo įrengti Kretingos miesto kapines Petrikaičiuose, priminė rajono tarybos senbuvis Valerijonas Kubilius. „Ta žemės buvo grąžinta žmogui. Mes turėjome surasti kitos žemės, įtikinti, kad žmogus ją persikeltų. Reikėjo su žemės savininkais kalbėtis ir dėl įvažiavimo.
Dabar esame liudininkai, kokią problemą turi Vydmantai. Nesakau, kad klaipėdiečiams nereikia kapinių – jeigu randa patogią vietą, tegu svarsto šią galimybę, bet jeigu taikomasi į Petrikaičius, padarytume didelę klaidą tai svarstydami“, – kalbėjo V. Kubilius, o jam pritaręs kolega Antanas Puodys tik patvirtino, kad rajono valdžiai teko gerokai pavargti, kol įrengė kapines Petrikaičiuose. „Mes galime palaukti, kol klaipėdiečiai spręs pirmuosius du galimybių studijos variantus. Jeigu važiuotumėte per Plikius, tai ten – laukų laukai, tegu išsiperka ir rengia miesto kapines“, – siūlė jis.
Vicemeras Dangiras Samalius irgi neabejojo, kad klaipėdiečiai turėtų pirkti papildomus plotus ir tada rengti kapines: „Tačiau pakalbėti galime“, – vicemeras, beje, teigė dalyvavęs viename šio ketinimo pristatymų ir išsakęs savo nuomonę, kad būtų pakoreguoti kriterijai, neleidžiantys Kretingos rajonui atsirasti pirmoje pozicijoje dėl Klaipėdos miesto kapinių vietos.
Išklausęs tarybos narių pasisakymų, meras A. Kalnius nenulėmė, kada tarybos nariai galėtų susipažinti su Klaipėdos miesto kapinių galimybių studija, tačiau pridūrė, kad klaipėdiečiai ir taip, kai nori, laidojasi Petrikaičių kapinėse.
Dėl to labai nustebo J. Vaickienė: „Negi niekas to nereglamentuoja?“
Petrikaičių kapinių prižiūrėtojas Jonas Drungilas paaiškino, kad klaipėdietis Petrikaičiuose gali būti palaidotas, jeigu jį laidoja giminės, gyvenantys Kretingos rajone, arba žmogus turi kapavietę Kretingai priklausančiose kapinėse.
„Kad laidotųsi klaipėdiečiai, pasitaiko, bet tai tikrai nėra masinis reiškinys“, – patvirtino jis.
J. Drungilas paaiškino, kad laidojimo tvarką reglamentuoja Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. priimtas sprendimas „Kretingos rajono savivaldybės leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašas“, kuriuo numatoma, kad „leidimai laidoti išduodami, jeigu mirusysis gyveno arba mirusiojo valiai dėl savo palaikų laidojimo formos paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo gyvena, arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo gyvena, arba mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), seneliai, vaikaičiai, broliai (įbroliai), seserys (įseserės) gyvena Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, arba mirusysis turėjo šeimos kapavietę Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą