Ginčai prasidėjo po to, kai Indonezijos mokslininkai pareiškė, kad garsusis architektūros paminklas Gunung Padangas buvo pastatytas prieš 25 tūkst. metų. Pagrindiniu įrodymu jie laiko radioaktyviosios anglies tyrimo duomenis.
Daug triukšmo sukėlęs straipsnis
Viskas prasidėjo nuo to, kad pernai rudenį autoritetingame žurnale „Archaeological Prospection" buvo paskelbtas sensacingas Indonezijos mokslininkų straipsnis.
Jame buvo rašoma, kad garsiojo archeologinio komplekso Gunung Padango Vakarų Javos provincijoje statyba prasidėjo prieš 25 tūkst. - 14 tūkst. metų.
Dar visai neseniai ekspertai manė, kad ši vieta yra natūrali kalva, tačiau nuodugniai ištyrus paaiškėjo, kad iš tiesų visą šią piramidę per tūkstančius metų pastatė žmogus.
Gunung Padangas - garsus megalitinis paminklas, užimantis apie 1000 kv.metrų plotą: jį sudaro 5 rankomis sukastos terasos (su akmeninėmis atraminėmis sienelėmis s ir laiptais), čia rasta ir menhyrų, dolmenų, akmeninių sarkofagų laidojimo urnų ir antropomorfinių skulptūrų.
Pirmą kartą apie Gunung Padango egzistavimą europiečiai išgirdo užpraeito amžiaus pabaigoje, kai šį regioną kolonizavo olandai.
Nuo praėjusio amžiaus pabaigos tai yra oficialus nacionalinis parkas, kurį vietos gyventojai laiko šventa vieta - nuo senų laikų Gunung Padangas buvo ritualų vieta.
Išvertus iš vietos kalbos, šis objektas yra vadinamas „Nušvitimo kalnas".
Specialistai Gunung Padangą laiko vienu iš mįslingiausių architektūros paminklų. Jis yra pastatytas ant užgesusio ugnikalnio viršūnės, o jo aukštis siekia 150 m.
Objektas yra sudėtinga konstrukcija su požeminėmis ertmėmis, išties labai sumaniai suprojektuota. O jei tai buvo padaryta prieš 25 tūkst. metų, tai apverčia aukštyn kojomis visą žmonijos vystymosi istoriją.
Minėto straipsnio autoriai padarė išvadą: jeigu toks grandiozinis statinys buvo pastatytas kalbamuoju laikotarpiu, tai reiškia, kad jau paskutiniojo ledynmečio epochoje gyvenę dabartinių žmonių protėviai naudojosi labai išvystytomis technologijomis.
Tokios išvados dėl šios piramidės mokslo bendruomenę šokiravo.
Argumentai „už" ir „prieš"
Pasirodžius publikacijai, kilo skandalas. Daugelis specialistų šią informaciją vadino klaidinga. Kai kurie leidiniai ir tinklalapiai paskelbė paneigimus, o garsiausi pasaulio žiniasklaidos atstovai, pvz. „Nature" ir „The Guardian" detaliai aiškinosi, ar galėjo būti taip, kad senovinė Gunung Padango piramidė buvo statoma gerokai anksčiau negu Egipto piramidės ir į jas panašūs senovės architektūros stebuklai.
Praėjus keliems mėnesiams po skandalingo straipsnio pasirodymo pirminio šaltinio tinklalapyje straipsnis buvo ištrintas.
Tai įvyko spaudžiant geofizikams, archeologams ir radiometrinio datavimo specialistams, kurie tvirtino, kad straipsnyje buvo padarytos klaidingos išvados.
Tačiau kituose viešai prieinamuose šaltiniuose straipsnis liko.
Nesutarimai kilo dėl to, kad pagal radiometrinį kernų (uolienų pavyzdžių) datavimą, kurį atliko Indonezijos mokslininkai, seniausiųjų amžius siekia 25 tūkst. metų. Iš to jie padarė išvadą, kad jau ledynmečiu buvo statomas kompleksas, bet paskui daugybei tūkstantmečių darbai buvo užmesti ir paskui vėl atnaujinti.
Tačiau pasaulio archeologų patirtis rodo, kad seniausias akmeninis statinys planetoje atsirado prieš 11 tūkst. metų Turkijoje (Giobekli Tepė), o seniausia piramidė (Džoserio Egipte) iškilo prieš 4,6 tūkst. metų. Ir atsisakyti tokios chronologijos niekas neketina.
Milžiniška laidojimo vieta Vakarų Javoje turi daug ką bendro su analogiškais senovės statiniais Europoje, šiaurės Afrikoje (Egipte) ir Amerikoje ((indėnų civilizacijų klestėjimo laikų statiniai).
Kai kurie išnykusios aukštai išsivysčiusios pasaulinės civilizacijos teorijos šalininkai daro išvadą, kad visi tie objektai buvo statomi pagal vieningą planą ir taikant tas pačias pažangias technologijas.
Bet konservatyviai nusiteikę mokslininkai mano, kad panašumas yra susijęs su tautų migracijos bangomis. Viena vyko neolito laikotarpiu, o antroji - bronzos amžiuje.
Tačiau kai kurie mokslininkai laikosi savo ir teigia, kad senovės civilizacija ledynmečiu išties egzistavo, nors oficialus „sustabarėjęs" mokslas ir atsisako šį faktą pripažinti.
Vėliau, pasak jų hipotezės, civilizaciją sunaikino kažkoks rimtas gamtos kataklizmas ar į Žemę nukritęs kosminis objektas.
Tiems, kas išgyveno, tiksliau, jų palikuonims, daug ką teko išradinėti iš naujo, pavyzdžiui, nuo gamtos gėrybių rinkimo prie žemės ūkio pereiti tik pasikeitus kelioms kartoms.
Tas pats ir su architektūra: civilizacijai žuvus buvo prarasti ir šios srities laimėjimai, statiniai vėl tapo primityvūs, o paskui per tūkstantmečius architektūra buvo tobulinama.
Aukštai išsivysčiusios civilizacijos teorijos šalininkai pateikia dar vieną argumentą: statybinėje medžiagoje ir grunte rasta organinių medžiagų, kurios rodo, kad tuo laikotarpiu (prieš 25 tūkst. metų) tose vietose jau gyveno žmonės ir jie buvo pirmieji komplekso statytojai.
O hipotezės priešininkai aiškina: grunte nerasta anglies ir kaulų, vadinasi, žmonių tais laikais čia nebuvo.
Anglies, rastos kitose teritorijos vietose, tyrimas rodo, kad jos amžius - 117-45 m. pr.m.e. Archeologai, kurie dirbo toje vietovėje ir rado išties labai senų artefaktų, pripažįsta: taip, senovės žmonės aplinkinėse olose gyveno ir prieš 20 tūkst. metų.
Bet tai buvo labai primityvūs gyventojai, neturėję jokių sudėtingos statybos įgūdžių ir pažangių technologijų.
Nesutinkantys su Indonezijos civilizacijos teorija mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik vienas iš rudenį pasirodžiusio straipsnio autorių - pagal išsilavinimą archeologas.
Likusieji - inžinieriai ir geologai. Vadinasi, jie neturi kompetencijos daryti išvadų apie tos vietovės senovės istoriją.
O straipsnio autoriai net jį ištrynus toliau laikosi savo versijos. Jie mano, kad oficialiajam, „kanoniniam" mokslui yra tiesiog nenaudinga dabar perrašinėti visą istoriją, todėl mokslo leidiniuose, atseit, ir buvo įvesta cenzūra, kurios auka tampa visi, pateikiantys naujų žinių apie tolimą praeitį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą