Tyrėjai aiškina, kad šis „filtras“ įsijungia dar prieš tai, kai įvykis spėja tapti sąmoningu. Smegenys gauna informacijos srautą – balsus, vaizdus, kvapus, aplinkos detales – bet išsaugo tik nedidelę dalį, o visą likusią dalį išmeta per kelias sekundės dalis.
Iš esmės, mes niekada nematome pasaulio visiškai.
Mes matome jo redakciją, kurią smegenys spėjo mums paruošti „skubiai“.
Mokslininkai mano, kad būtent tokio filtro veikimas paaiškina daugelį žinomų reiškinių: pamirštas frazes pokalbiuose, prarastus daiktus, „aš girdėjau, bet nesupratau“ ir net keistą jausmą, kad įvykis „praėjo pro sąmonę“, nors mes tikrai ten buvome.
Jokios mistikos – tiesiog smegenys atmeta nereikalingą informaciją, kad neperkrautų atminties.
Ir tai daro stebėtinai elegantiškai.
Šaltinis: press.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą