Kaip senovės romėnų statiniai išliko iki šiol: mokslininkai atskleidė statybininkų paslaptį

Koliziejus – žinomiausias, bet toli gražu ne vienintelis senovės Romos laikų statinys, išlikęs iki mūsų dienų. 

Iš tiesų, nepaisant audringų amžių, sekusių po romėnų epochos, išliko nemažai dalykų, kuriuos galima atpažinti. 

Naujas italų mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale „Geoheritage“, remiantis Veneros šventyklos netoli Neapolio pavyzdžiu, atskleidžia romėnų inžinerijos paslaptis.

Venerai šventykla, pastatyta romėnų dabar iš dalies užtvindytoje Bajos miesto teritorijoje, yra vienas iš ryškiausių antikos architektūros pavyzdžių. Įsikūrusi vulkaniškai aktyvioje zonoje netoli Neapolio, ji išgyveno 79 m. e. m. Vezuvijaus išsiveržimą ir nuolatinius geologinius poslinkius bei žemės drebėjimus.

Neapolio universiteto ir kitų institucijų mokslininkai ištyrė šventyklos statybai naudotų medžiagų pavyzdžius. Rezultatai parodė, kad dauguma medžiagų yra vietinės kilmės – Neapolio geltonoji tufa ir vulkaninės uolienos iš Vezuvijaus apylinkių.

„Kai šie vulkaniniai komponentai buvo sumaišyti su kalkėmis, jie sukėlė cheminę reakciją, kuri palaipsniui suformavo naujus mineralus tirpale.

Šis procesas padarė konstrukciją ypač tvirtą ir atsparią vandeniui, drėgmei ir dirvožemio judėjimams. 

Šventykla išliko, nes jos geologinės medžiagos elgiasi beveik kaip natūrali uola. Vietoj to, kad silpnėtų, medžiagos su amžiumi toliau „sukimba“ ir konsoliduojasi“, – laikraščiui „Daily Mail“ pasakojo tyrimo bendraautorė dr. Conchetta Rispoli.