Ar šiais laikais populiarios vaikų vasaros stovyklos?

(2)

Prasidėjus vasarai, kai baigiasi mokslo metai, tėvams iškyla vaikų užimtumo klausimas. Vasaros stovyklos gerai, bet ne visiems jos įperkamos ir prieinamos. Teiravomės Klaipėdos krašto žmonių, kaip jie vertina šiuolaikines vasaros stovyklas, kaip užima savo vaikus per vasarą.

Alina VELYKIENĖ, Klaipėdos baleto mokyklos vadovė

Pati esu buvusi tik kartą Kintų vasaros stovykloje. Ji man patiko, bet vis tiek geriausia mano gyvenime stovykla buvo pas močiutę kaime - šieno grėbliavimas, vartymas, gyvulių prižiūrėjimas, rasota žolė rytais, rabarbaras, braškė, kriaušė - nuostabiausia gyvenimo patirtis.

Savo vaikus išleidžiame į stovyklas. Didžiuosius berniukus stengiamės išsiųsti į „Rotary“ tarptautines stovyklas. 

Iš Lietuvos yra galimybė dalyvauti vienai mergaitei ir vienam berniukui. Labai džiaugiuosi, kad pernai dalyvavo vyresnysis sūnus, šiemet jaunesnysis važiuoja į Stambulą.

Visada siunčiame berniukus į nuostabią karinę stovyklą prie ežero „Jaunasis žvalgas“, kurią organizuoja Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre dirbantis mokytojas Eugenijus Malyševas. 

Tai puiki išgyvenimo gamtoje stovykla paaugliams, ugdanti patriotiškumą. Mano vaikai į ją važiavo gal šešerius metus iš eilės.

Šiemet pati organizuoju Klaipėdos baleto mokyklos stovyklą mergaitėms, kurios lanko mūsų mokyklą. O dukrytę leisiu į Klaipėdos baseino stovyklą.

Šiais metais ypač aktuali stovyklų kaina. Pernai baleto mokyklos stovykla kainavo 249 eurus, šiemet kainą sumažinome iki 179 eurų. 

Kelialapį į Klaipėdos baseino stovyklą įsigijau už akcijinę kainą. Norėjau dukrytę leisti į Jaunųjų kūrėjų stovyklą, bet 279 eurai už penkias dienas - tikrai per didelė kaina.

Klaipėdoje yra 123 įstaigos, kurios siūlo stovyklas. Pasiūla didžiulė. Bendra tendencija - vaikai, kurie gimė 2007-2009 metais, užaugo, o dabar bendras vaikų skaičius mažėja. 

Konkurencija didžiulė ir vaikų anšlago, kuris buvo prieš trejus metus, nebėra. Dabar surinkti reikiamą vaikų skaičių - iššūkis.

Mindaugas RIMEIKIS, klaipėdietis

Gal kokius tris kartus buvau Juodkrantės pionierių stovykloje „Švyturys“, porą kartų Priekulės, tris kartus Birštono pionierių stovykloje. Ko tik nebūdavo - ir naktiniai žygiai, sportiniai žaidimai, orientacinės varžybos, dainų konkursai ir t. t. 

Maitinimas irgi buvo geras. Kai prasidėdavo mėlynės, eidavome į mišką jų rinkti ir patys virdavomės mėlynių sriubą.

Kai augo mano dukros, stovyklos nebuvo organizuojamos. Pionierių stovyklos buvo panaikintos, o jų vietoje nieko neatsirado. 

Jos vasaras leisdavo pas močiutes. Su dieduku eidavo palei Nemuną, o su seneliu Klaipėdoje apvaikščiodavo visas Smeltalės upės pakrantes.

Viena anūkė eina dešimtus metus, ji lanko buriavimo sporto mokyklą „Žiemys“, tai ji nuolatos užimta visą vasarą. Kita anūkė iš darželio perėjo į pradinę parengiamąją klasę, o trečia ką tik iš lopšelio perėjo į darželį. Tos dvi stovykloms dar per mažos.

Manau, kad vaikų užimtumas vasarą šalies mastu nėra gerai organizuotas. Jo nėra nė vienoje vyriausybės programoje. 

Vienas dalykas, tėvams vaikus sunku būtų išleisti į stovyklas finansiniu atžvilgiu, o kitas dalykas, nėra tokios vietos, kur būtų galima stovyklas organizuoti - geriausiu atveju kokioje nors mokykloje arba internate.

Buvusios pionierių stovyklos buvo privatizuotos. O juk buvo galima jas perduoti skautų organizacijai, Šaulių sąjungai, kad užsiimtų su vaikais. 

Močiučių kaimuose nebėra, todėl vaikams nėra vasarą kur būti. Dabar norima, kad mokytojai vasarą prižiūrėtų vaikus. Tai kada jie ilsėsis?

Kiek žinau, Lietuvos jūrininkų sąjunga bando organizuoti vasaros stovyklą vaikams. Bet kas tai yra 16 vaikų per visą Lietuvą? Kad ji galėtų paimti į pamainą 160 vaikų ir kad pamaina tęstųsi ne savaitę, o tris, jau būtų šis tas.

Antanas PETRUŠKEVIČIUS, 2024-ųjų metų jūrininkas

Niekada nebuvau stovykloje. Gyvenome kaime, buvau tik darbo ir poilsio stovykloje vietoje, bet išvažiuoti kur nors toli ir ten praleisti laiką neteko. Mano vasaros būdavo - knygos, žvejyba, pagalba namuose, draugai.

Kai augo mano vaikai, jie kiekvienais metais važiuodavo į įvairias stovyklas, dažnai į stovyklą Karklėje prie jūros. Vidurinysis sūnus dalyvaudavo kariškose stovyklose. 

Jaunėliui dabar 15 metų, jis jau trejus metus važiuoja į kino stovyklas. Ten dešimt dienų vaikai filmuoja, sukuria filmuką.

Turime tris sūnus ir kiekvieno jų norai kitokie. Kainos gal ir gąsdina, bet jeigu visko bijai, kaip dzūkai sako, neik miškan. Norint tuos tris vaikus užauginti teko ir namą pirkti Doviluose, kad jiems būtų erdvės, kad galėtų laisvai lakstyti.

Vaikų užimtumas vasarą priklauso ne vien nuo valstybės, bet ir nuo tėvų, ir nuo visuomenės požiūrio. Kitą vertus, ir tėvams reikia pabūti su vaikais, kur nors kartu su jais pakeliauti po užsienį. 

Paskui būna geresnis tarpusavio ryšys. Būdavo, atveža anūkus pas močiutes į kaimą ir palieka visai vasarai.

Per Jonines susirenka mūsų giminė - apie 80 žmonių. Tris dienas prieš giminės vaikams organizuojame vasaros stovyklą Šilutės rajone. Tetos tik braškes neša...

Aleksandras KAUPAS, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas

Buvau nuolatinis pionierių stovyklos „Žuvėdra“ klientas. Man labai patiko. Mano sesuo būdavo būrio vadovė, o aš jai padėdavau. 

Dar stovyklaudavome vasarą keliaudami su turistų klubu. O mano būsima žmona vykdavo į stovyklą „Pasaka“.

Mūsų trys vaikai stovyklose nebuvo. Mes vasarą kartu su jais keliaudavome automobiliu ir aplankydavome kurią nors užsienio šalį. 

Be to, aš pats organizuodavau stovyklas savo ir draugų vaikams Molėtuose prie ežerų. Savaitę gyvendavome palapinėse. 

Stovyklaudavo iki 30 žmonių, visą savaitę duodavomės po miškus, plaukdavome, vykdavo vasaros olimpiados, uogaudavome, grybaudavome, patys maistą gaminomės ant laužo.

Mes, apie 20 žmonių bendruomenė, organizuojame ir suaugusiųjų stovyklas. Kiekvienais metais surengiame 3-4 žygius. Šiemet pavasarį plaukėme Gauja. 

Kiekvienais metais sausio antrą savaitgalį einame palei jūrą ir tris dienas renkame šiukšles. Tokia tradicija gyvuoja jau 20 metų.

Mano dukra pastarąsias kelias vasaras stovyklose būna vadove. Jūrų skautai organizuoja stovyklas, užsienyje būna kalbų stovyklos. 

Manau, kad stovyklų yra užtektinai, tačiau galimybė jomis pasinaudoti priklauso nuo tėvų finansinių galimybių. Girdėjau, kad jos nėra pigios.

Šiemet Jūrininkų sąjunga organizuoja antrą vasaros stovyklą „Myliu jūrą“ 16-17 metų vaikams. Turėsime ne 16 kaip pernai, o 19 vaikų, kurie buvo atrinkti iš 50 kandidatų. 

Mūsų stovykla yra nemokama, ji skirta supažindinti su jūrine kultūra. Vaikai neguli prie jūros, pernai per savaitę jie turėjo 13 edukacijų. Ta stovykla pažintinė, o ne poilsinė.

Manau, kad stovyklos yra būtinos, kad bendraamžiai vaikai bendrautų, semtųsi patirties vienas iš kito, tai labai daug duoda jų vystymuisi, ypač šiais laikais, kai visi sėdi prie televizorių, prie kompiuterių. Bent jau mūsų stovykloje vaikai telefonus pamiršdavo.

Egidijus SKARBALIUS, Klaipėdos Paliaus Lindenau mokymo centro direktorius

Porą kartų buvau pionierių stovyklose. Man labai patiko pats faktas, kad gali ištrūkti iš namų, kai per vasarą nereikia sode dirbti, o gali lakstyti, maudytis, žaisti.

Kelerius metus Klaipėdos rajone pas save kaime patys organizavome stovyklas tiek savo, tiek kitiems kaimo vaikams.

Sakyti, kad vaikų užimtumas vasarą iš viso neorganizuojamas, negali. Didžiąja dalimi tai yra savivaldos funkcija. Vietoje sovietmečiu buvusių stovyklų yra atsiradę gražūs kvartalai, o specializuotos stovyklų infrastruktūros nebėra. Bet yra ir labai gražių faktų, kaip šioje srityje dirba privatus sektorius. 

Kiek žinau, prie Lūksto ežero stovyklos tebevyksta. Gal ir ne tiek, kiek būdavo esant planinei ekonomikai, bet stovyklų yra.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder