Archeologai aptiko dangaus kalendorių, kuris 1000 metų senesnis už Stounhendžą

Manoma, kad maždaug tūkstantį metų prieš iškilstant Stounhendžui netoli dabartinės Hlebų gyvenvietės Čekijoje stovėjo monumentalus akmeninis statinys. Jis buvo apvalios formos ir specialiai orientuotas pagal dangaus kūnų judėjimą.

Vienas iš dviejų statinio stebėjimo taškų buvo skirtas Mėnulio ciklui sekti – stebėti, kaip Mėnulis pasiekia kraštines savo trajektorijos padėtis ir vėliau pakeičia judėjimo kryptį. Kitas taškas buvo skirtas stebėti Saulės tekėjimą vasaros saulėgrįžos dieną ir leidimąsi žiemos saulėgrįžos metu.

Leidinys aiškina, kad statinys galėjo veikti kaip savotiškas milžiniškas kalendorius. Be dviejų pagrindinių dangaus stebėjimo taškų, archeologas Petras Krištufas iš Vakarų Bohemijos universiteto kartu su komanda aptiko 12 duobių aplink statinio perimetrą. Jos, kaip manoma, buvo susijusios su Saulės ir Mėnulio ciklų ašimis.

Mokslininkų teigimu, neolito laikotarpio žemdirbiai rėmėsi Saulės ir Mėnulio ciklais, kad galėtų nustatyti tinkamiausią laiką sėjai ir derliaus nuėmimui. Jie stebėjo pirmuosius saulės spindulius vasaros saulėgrįžos rytą, kai Saulė pakildavo aukštai ir gamta sužaliuodavo, taip pat paskutinius jos spindulius žiemos saulėgrįžos metu, kai prasidėdavo šalčiai.

„Priešistorinėms žemdirbių bendruomenėms saulėtekis per vasaros saulėgrįžą simbolizavo pradžią, o saulėlydis per žiemos saulėgrįžą – pabaigą“, – sakė Krištufas.

Leidinys taip pat nurodo, kad statinį juosia 2,4 metro gylio griovys, kuriame buvo aptikta žmonių ir gyvūnų kaulų. Archeologai spėja, kad 18 žmonių palaidojimų galėjo būti susiję su laidojimo apeigomis.

Krištufas ir jo komanda netrukus pradės tirti palaidotų žmonių palaikus, kad išsiaiškintų, kaip jie gyveno ir kokią reikšmę turėjo vieta, kurioje jie buvo palaidoti. Archeologai taip pat analizuos šioje vietovėje paimtus dirvožemio mėginius. Jie tikisi nustatyti, ką juose išlikę cheminiai pėdsakai gali atskleisti apie skirtingais laikotarpiais vykusią vietovės veiklą.