Plati diskusija apie šią metodiką prasidėjo po 2022 metais Heilongdziango provincijoje nuskambėjusio įvykio. Motina leido trimetei dukrai išeiti į lauką spaudžiant šalčiui vilkint tik ploną princesės suknelę. Vaikas greitai sušalo ir užsinorėjo grįžti namo. Socialinių tinklų vartotojai tuomet sutarė, kad viena tikra gyvenimo pamoka veikia geriau nei šimtai tėvų įspėjimų.
Šiuo metu pagal šią tendenciją išryškėjo trys pagrindiniai elgesio modeliai:
Vaidmenų kaita: tėvai demonstruoja pažeidžiamumą ir prašo vaiko pagalbos.
Pasekmių patyrimas: vaikams leidžiama susidurti su jų neteisingo pasirinkimo rezultatu.
Veidrodinė reakcija: suaugusieji pažodžiui kopijuoja vaikų kaprizus ar isterijas.
Vieną pavyzdį pateikė Pekino gyventoja. Kai jos dukra pradėjo ožiuotis, moteris atsigulė ant grindų ir ėmė verkti garsiau už vaiką. Anot jos, tai padėjo akimirksniu sustabdyti isteriją.
Psichologai pažymi, kad metodas iš tiesų efektyvus mažiems vaikams, kuriems reikalinga vaizdinė patirtis. Tačiau ekspertai įspėja: su vyresniais nei 8 ar 9 metų vaikais reikia pereiti prie loginių argumentų ir dialogo, nes paprastas elgesio kopijavimas tokiame amžiuje nustoja veikti.
Psichologo nuomonė
Vaikų psichologijos specialistai pabrėžia, kad „atvirkštinio auklėjimo“ metodo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo paties tėvo emocinės brandos. Pagrindinė rizika yra ta, kad kopijuojant isteriją riba tarp mokomojo manevro ir tikro pasityčiojimo gali išnykti. Psichologai primena: vaikas tėvuose turi matyti „saugų uostą“, o ne nenuspėjamą bendraamžį, kuris gąsdina savo elgesiu.
Tais atvejais, kai leidžiama pajusti pasekmes, pavyzdžiui, pasivaikščiojimo su lengva suknele metu, svarbu stebėti, kad pamokos kaina netaptų grėsme sveikatai. Ekspertai pritaria „pažeidžiamumo demonstravimo“ modeliui, nes jis ugdo vaikų empatiją ir nuoširdų norą padėti artimajam.
Tačiau veidrodinis kaprizų kartojimas gali suveikti kaip trumpalaikis šokas, bet jis nemoko vaiko ekologiškai išgyventi savo stiprių emocijų. Vyresniems nei 8 metai vaikams tokie triukai gali atrodyti kaip manipuliacija, o tai griauna pasitikėjimą šeimoje.
Profesionalai pataria naudoti šį metodą tik kaip pagalbinę priemonę, nepaverčiant jo pedagoginio proceso pagrindu. Svarbu, kad po kiekvienos tokios „pamokos“ vyktų ramus situacijos aptarimas, kur suaugusysis be ironijos paaiškintų savo veiksmus. Galiausiai tėvų užduotis – išlikti vedančiuoju suaugusiuoju, kuris emocijų kalbą išverčia į suprantamų prasmių kalbą.
Šaltinis: mixnews.lv
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą