Aušra Zigmontienė: mirusiuosius pagerbkime šviesiais prisiminimais, o ne atliekų kalnais kapinėse

Šiuo laikotarpiu žmonės stengiasi aplankyti artimųjų kapavietes ir jas sutvarkyti. Pavyzdžiui, sugrėbti lapus, pasodinti ar pamerkti gėles, uždegti žvakes.

Būtent dėl šios priežasties kapinių teritorijose esantys atliekų konteineriai persipildo, o atliekos nėra rūšiuojamos. Kaip kiekvienas galėtų prisidėti prie tvaresnės mirusiųjų aplinkos pagerbimo?

Alternatyvos, draugiškos aplinkai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė atkreipia dėmesį, kad per Vėlines labai svarbus yra saikas.

Prieš įsigyjant žvakes derėtų pagalvoti, ar tikrai ant vieno kapo reikia uždegti 5-10 žvakių. Juk artimo mirusio žmogaus pagerbimui ir jo prisiminimui pakaks ir vienos. 

„Norint, kad ant kapo kuo ilgiau būtų įžiebta šviesa, galima nupirkti vieną, tačiau degančią ilgesnį laiką – 36 valandas ar net ilgiau. Prekybininkai pastebi, kad Vėlinių laikotarpiu žvakių pardavimai itin išauga.

Verta pirkti ir stiklines žvakes, kurias galima naudoti ilgai, pakeičiant tik žvakės dėklą. Skatinčiau naudoti natūralaus vaško arba kokybiško parafino žvakes, kurių sudėtyje yra mažiau toksiškų medžiagų“, – teigia ekspertė. 

Žvakių rūšiavimas ir perdirbimas

Pasak VILNIUS TECH prodekanės, senas žvakes ir dėklus, jei jie jau nebebus naudojami, tikrai lengva išrūšiuoti pagal jų pagaminimo medžiagą: stiklinius dėklus reikia mesti į stiklui skirtus atliekų konteinerius, plastikinius – į plastikui skirtus. 

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad  prieš metant dėklus į rūšiuojamų atliekų konteinerius, reikia pašalinti likusį vašką, žvakių dagtį, atskirti  metalines bei plastikines detales.

Pavyzdžiui, nuo stiklinės žvakės ar plastiko žvakės nuimti metalinį dangtelį ir mesti juos į tam skirtus konteinerius. Jei atskirti neįmanoma, išdegusias žvakes ir jų dėklus reikia išmesti į mišrių atliekų konteinerius.

„Plastikiniai žvakių gaubtai, deja, bet nėra tinkami perdirbimui. Keičiami stikliniai žvakių indeliai, stikliniai žvakių gaubtai, į kuriuos įlietas vaškas – perdirbami. Stiklas yra tokia medžiaga, kurią taip pat galima perdirbti, o tai daryti galima neribotai, neprarandant kokybės gaminant kitus gaminius iš stiklo“, – aiškina docentė.

Gyvos ir dirbtinės gėlės – kokias rinktis?

A. Zigmontienė pabrėžia, kad gyvos gėlės, aplinkosauginiu požiūriu, nors ir greičiau patenka į atliekų konteinerį, tačiau išmestos į žaliųjų atliekų konteinerį – perdirbamos į kompostą, kurį vėl galima panaudoti. 

Pastaraisiais metais vis populiariau tampa į kapus nešti dirbtines gėles, iš jų gaminti įvairias puokštes. Šių gėlių gamybai naudojamos įvairios medžiagos: plastikas, metalas, tekstilė. Tokia medžiagų gausa ne tik apsunkina jų rūšiavimą, bet ir sumažina perdirbimo galimybes. 

Kai dirbtinės gėlės išmetamos, svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš ko jos pagamintos. Jeigu iš plastiko, tuomet jas reikia mesti į plastiko atliekoms rinkti skirtus konteinerius, prieš tai atskyrus įvairias papildomas tekstilės ar kitokias detales.

Jeigu dirbtinės gėlės pagamintos iš tekstilės, jas reikia mesti į mišrioms atliekoms skirtus konteinerius.

„Tačiau noriu pabrėžti, kad nors dirbtines gėles ir galima išrūšiuoti, vis dėl to jos yra sunkiai perdirbamos: sudėtinga nustatyti plastiko tipą tinkamam atliekų rūšiavimui.

Tiesa, tokias gėles galima išplauti, sutvarkyti ir vėl papuošti kapus. Ir tai tikrai nėra blogas sprendimas“, – sako VILNIUS TECH ekspertė.