Bažnytinių metrikų knygas pardavinėja ir vogtas?

Moteris piktinosi, kad bažnyčių dokumentai Lietuvoje neįtraukti į saugomų kilnojamų objektų kultūrinį paveldą. Vieša paslaptis, kad būtent senosios bažnytinės metrikų knygos, kuriose įregistruotos mūsų protėvių gimimo, krikšto santuokų ir mirties datos, sovietmečiu ir gerokai po jo buvo vagiamos, išdalinamos ir net deginamos prakuroms. 

Jų nesaugojo nei kunigai, nei valstybė. Tačiau Kultūros paveldo departamento atstovai teigia priešingai - esą vertingi dokumentai saugomi Lietuvos archyve, o jei kyla įtarimų, kad knygos vogtos, reiktų ne kelti diskusijas socialiniuose tinkluose, bet kreiptis į policiją.

Pašalino iš aukciono

Neseniai internetiniame aukcione buvo parduodama archyvinė vienos bažnyčios krikšto knyga, genealogų bendruomenėje sukėlusi audringas diskusijas. Vieni buvo įsitikinę, kad tai dar 2002 metais mįslingomis aplinkybės dingusi, kaip įtariama, pavogta Subačiaus bažnyčios krikšto metrikų knyga, siekianti XVII amžių, kiti svarstė, kad galbūt knyga nevogta, bet parduota.

© NEBĖRA. Ši senoji Subačiaus bažnyčios metrikų knyga neseniai buvo parduodama „Ars Via“ internetiniame aukcione. Kilus įtarimams, kad ji gali būti pavogta iš bažnyčios prieš kelias dešimtis metų, iš aukciono knyga pašalinta.

Genealogai dalinosi įrašu iš seno laikraščio straipsnio, kuriame buvo rašoma, kad „remiantis kunigo A. Neverausko parodymais, seniausios Subačiaus šv. Trejybės Romos katalikų bažnyčios metrikų knygos buvo pavogtos vykstant bažnyčios bokštų remontui apie 2000-2002 metus. Tuo metu buvo rastas vieno žmogaus, nukritusio nuo aplink bažnyčią esančių pastolių, lavonas su metrikų knygomis maiše. Dalį knygų pavyko išsaugoti, tačiau pačios seniausios knygos nebuvo surastos“.

Šis straipsnis tapo pagrindu įtarti, kad viena iš knygų mįslingomis aplinkybėmis buvo išstatyta „Ars Via“ aukcione.

Dienraščiui susisiekus su aukciono vadovu Algirdu Petraičiu, jis komentavo, kad praėjus kuriam laikui iš aukciono bažnytinė knyga buvo pašalinta, tačiau dėl kokių priežasčių - detalizuoti nepanoro.

„Bažnytinės knygos aukcionuose parduodamos labai retai, nes yra retos. Būna, kad ir pats žmogus ne visada gali žinoti, ar tai, ką jis išstato aukcione, yra ne vogta. 

Mes pasirašome sutartis su pardavėjais, jie turi garantuoti, kad prekė yra įgyta teisėtai. Kita vertus, Kultūros paveldo departamentas turi dingusių, vogtų vertybių sąrašų registrą, mes pasitikriname, ar nėra sutapimų“, - pasakojo „Ars Via“ aukciono vadovas A. Petraitis.

„Vakarų ekspresui“ pavyko išsiaiškinti, kad senoji Subačiaus bažnyčios metrikų knyga iš aukciono buvo pašalinta teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl galimos knygos vagystės, kuomet, kilus sujudimui viename iš socialinių tinklų, žinia apie parduodamą knygą pasiekė Subačiaus bažnyčią, ir maldos namai kreipėsi pagalbos į teisėsaugą.

Ragina kreiptis į policiją

Kultūros paveldo departamento Vidaus kontrolės ir prevencijos skyriaus vyr. specialistas Remigijus Grėbliūnas teigė, kad jokių žinių apie dingusią Subačiaus metrikų knygą jų registre nėra. Kaip ir nėra įrodymų, kad ji buvo pavogta.

„Paprastai tokios knygos buvo pildomos dviem egzemplioriais, viena likdavo bažnyčioje, kita turėtų būti saugoma Lietuvos archyve. Nėra jokių įrodymu, kad jūsų minima knyga yra pavogta, o jei kyla įtarimų - reiktų kreiptis į policiją, kad būtų pradėtas tyrimas“, - akcentavo R. Grėbliūnas.

Jis pripažino, kad su senomis bažnytinėmis metrikų knygomis iš tiesų yra daug problemų. Šios knygos ilgą laiką buvo naudojamos bet kam - net papirosams gaminti. Daug jų pradingo pokario metais.

R. Grėbliūnas teigė, kad net ir tuo atveju, jei tokios knygos būtų parduodamos aukcionuose, išvežti iš šalies jų nebūtų galima, nes tai yra Lietuvos valstybės dokumentai ir jie yra saugomi įstatymu.

„Leidimo išvežti neduotume. Kita vertus, tokias vertingas knygas valstybė turi galimybę išpirkti iš privačių kolekcionierių. Tai buvo ne kartą padaryta. 

Dingusių bažnytinių metrikų registro mes neturime, kaip ir negalime pasakyti, kiek tokių knygų buvo pavogta siekiant iš jų vėliau uždirbti. Aiškiai žinome tik faktą, kad, pavyzdžiui, Lietuvos metrika buvo išvežta iš šalies rusų dar XIX amžiuje ir ji laikoma Sankt Peterburge. Gali būti, kad ir kai kurios bažnytinės knygos buvo ten išvežtos“, - svarstė R. Grėbliūnas.

Nei sugaudyt, nei sulaikyt

Kaip dienraščiui pasakojo genealogė Rūta Dokšienė, ji pati kurdama klientams genealoginius giminės medžius ne kartą susidūrė su atvejais, kuomet bažnyčiose nepavyko rasti senųjų metrikų knygų.

© Rūta Dokšienė. „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Jų niekas neprižiūrėjo ir nesaugojo. Yra tekę girdėti istorijų, kad kunigai žmonėms, kurie ateidavo ieškodami savo šeimos, giminės šaknų, užuot leidę informaciją patiems susirasti metrikose, tiesiog išplėšdavę lapus ir atiduodavę.

R. Dokšienė pasakoja, kad daug bažnytinių knygų sovietmečiu buvo išdalinta, parduota, suniokota arba sudeginta. Genealogai nuolat susiduria su problema, kuomet bažnyčiose nepavyksta rasti taip reikalingos informacijos.

Labai sudėtinga išsiaiškinti, ar dingusios bažnytinės knygos buvo vogtos, ar pačių kunigų išdovanotos, nes tai vyko prieš daug metų ir tęsėsi ilgą laiką. Kyla klausimų ir kas turėtų kreiptis - ar vagystę įtariantis žmogus, ar bažnyčia, iš kurios tie dokumentai yra dingę prieš kelias dešimtis metų.

„Šioms knygoms būtina apsauga, nes tai mūsų visų istorija, o ne dar viena nelegalaus verslo šaka. Manau, kad turėtų būti duotas periodas, kuomet asmenys, turintys šias knygas, jas grąžintų ar anonimiškai atsiųstų į tam paskirtą instituciją, įsigaliojus apsaugai. Jei atsiras baudžiamumas iškart, tai mes nė vienas tų knygų nebeišvysime, jas pardavinės užsienyje“, - svarstė R. Dokšienė.

Labai sudėtinga išsiaiškinti, ar dingusios bažnytinės knygos buvo vogtos, ar pačių kunigų išdovanotos, nes tai vyko prieš daug metų ir tęsėsi ilgą laiką, tad vargu ar nutarus kreiptis į policiją pavyktų įrodyti nusikaltimą. Kyla klausimų ir kas turėtų kreiptis - ar vagystę įtariantis žmogus, ar bažnyčia, iš kurios tie dokumentai yra dingę prieš kelias dešimtis metų.

R. Dokšienė įsitikinusi, kad valstybė per mažai rūpinasi šiais Lietuvai svarbiais dokumentais. Jai ne kartą tekę išgirsti, kad dingusias bažnytines knygas kolekcionieriai pelningai pardavinėja įvairiuose aukcionuose, o valstybinės institucijos nepasivargina pasidomėti, kokiais keliais jos patenka pas pardavėjus.

Sulaikė muitinėje

Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas, dienraščiui patvirtino, kad vertingų, archyvinių knygų vagysčių pasitaiko ir Klaipėdoje.

„Buvo atvejis, kai muitinėje sulaikė bandytą išvežti septyniolikto amžiaus provoslavišką bibliją, kuri buvo įvertinta 25 tūkstančiais eurų. Vertybė buvo sulaikyta, išvežti į užsienį neleidome“, - prisiminė L. Kavaliauskas.

Jis prisiminė ir dar vieną istoriją, kai interneto aukcione vienas klaipėdietis pardavinėjo graikiškus šalmus, ginklus, pagamintus prieš mūsų erą, ir Marko Šagalo paveikslus už 5 milijonus eurų.

© VAGIA IR KLAIPĖDOJE. Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas, dienraščiui patvirtino, kad vertingų knygų vagysčių pasitaiko ir Klaipėdoje. „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Pradėjus domėtis paveldosaugininkams, paaiškėjo, kad visos vertybės atkeliavusios iš karo niokojamos Ukrainos išplėštų muziejų ir kapinynų.

„Susisiekiau su juo, žmogus prisipažino esantis tik tarpininkas visoje sistemoje, už tarpininkavimą gaunantis solidų atlygį. Ši istorija baigėsi taip, kad buvo sutarta, jog jis ateis pas mus pokalbio, nes reikėjo išsiaiškinti, ar jis moka mokesčius tokias vertybes pardavęs. Kaip ir tikėjomės, - nepasirodė. Kreipiausi į policiją, bet ir jiems nepavyko. Paaiškėjo tik kad tas žmogus išvyko iš Lietuvos“, - pasakojo L. Kavaliauskas.