„Be spalvų: priklausomybės“. Pasveikęs nuo priklausomybės esi tol, kol nevartoji

„Tuomet, kai pradėjau domėtis priklausomybių tema, maždaug prieš 10 metų, blaivus žmogus, kuris pasakydavo, jog nevartoja alkoholio, susilaukdavo keistų žvilgsnių, nuvertinimo. Jis būdavo priimamas, kaip problemų turintis žmogus. Džiaugiuosi, kad šiandien vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi blaivų gyvenimą be alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų.

Deja, bet problemų su vartojimu ir priklausomybėmis visuomenėje dar tikrai labai daug. Jos tikrai gilios ir sveikimo procesas šalyje yra tikrai aktualus bei svarbus procesas. Noriu pabrėžti, kad tai ne vien apie žmogų, kuris vartoja. Tai ir apie jo aplinką bei taip vadinamą kopriklausomybę. Pagalbą teikiame tiek vartojančiam, tiek ir kopriklausomam žmogui.“ – teigia Loreta Mangarovienė - Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro priklausomybių konsultantė.

Vartojančių žmonių aplinkoje labai dažnas atvejis, kai jo šeima, artimi jam žmonės, draugai, kolegos tampa kopriklausomi. Laidos pašnekovė pasakoja, kad lygiai taip, kaip vartojantis žmogus ištisas dienas, valandas, galvoja kaip patenkinti savo poreikį išgerti, lygiai taip ir jo artimųjų, linkusių į kopriklausomybę, mintys sukasi aplink vartojantį žmogų: „kur jis? kada grįš? koks jis grįš? kokia jo nuotaika? kaip elgtis, kad neiššaukčiau jo neigiamos reakcijos?“ ir panašiai. „Tai lyg kreivų veidrodžių karalystė, kur vaidmenys tarpusavyje keičiasi. Auka, kaltintojas, persekiotojas... Viskas labai persipina. Bet išeitis yra. Taip, kaip kviečiame kreitpis pagalbos priklausomybe sergantį žmogų, lygiai taip kviečiame ir kopriklausomą asmenį padėti sau. Tam nereikia gydytojo siuntimo, reikia tik paskambinti ir užsiregistruoti. Tai nekainuoja ir išlaikomas jūsų anonimiškumas, nebent reikalinga pažyma tarnyboms.“ – pasakoja Loreta.

Priklausomybių konsultantų misija teikti pagalbą, įvertinti vartojimo lygį, gyvenimo situaciją artimoje aplinkoje, skatinti, motyvuoti, tarpininkauti, padėti žmogui eiti blaivybės link, mažinti vartojimą arba nutraukti vartojimą visiškai. Kaip pasakoja Loreta, labai svarbu būti šalia žmogaus, teikti jam visokeriopą informaciją. Būti visada šalia, kai jam reikalinga parama, supratimas ir pagalba.

Laidos pašnekovė dalijasi savo darbo patirtimi, įžvalgomis ir metodika, kaip padėti priklausomam žmogui bei jo aplinkai. Taip pat laidoje atskleidžia ir 4 esminių klausimų testą – kaip atpažinti savyje vartojimo riziką bei priklausomybės lygį. „Labai populiarus vis dar „sveikatinimasis“, nuo ko susirgai, nuo to ir gydykis. Bet kad pagirios yra jau antra alkoholizmo stadija, per daug niekas negalvoja. Tai ne šiaip koks vitaminas, kurį išgėrus, pagerėja. Tai veda prie labai rimtos priklausomybės ir kitų ligų.“ – mintimis dalijasi laidos pašnekovė.

Galioja ir kitas dalykas, leidžiantis suvokti, kuriame alkoholio vartojimo lygyje esame: ar saikingo, ar rizikingo vartotojo zonoje, ar jau esame žalingai vartojantys. Užtenka pasiskaičiuoti suvartojamo alkoholio vienetus. Kaip pasakoja pati Loreta, kažkada perskaičius apie standartinius alkoholio vienetus mūsų gyvenime, jai tai tapo atspirties tašku. Ji panoro apie tai dalintis ir kalbėti su žmonėmis. Nes žinant tai, žmogus gali pats skaičiuoti suvartojamo alkoholio kiekį, jį kontroliuoti. Iki tol, kol žmogus pats geba suvaldyti situaciją, jis gali prisiimti atsakomybę.

Paklausus laidos viešnios, kuo skiriasi piktnaudžiavimas alkoholiu nuo priklausomybės, Loreta pasakoja, kad esminis skirtumas ir yra tai, kad žmogus gali sukontroliuoti situaciją, gali apsibrėžti kiekį, kontroliuoti savo elgesį ir veiksmus. Iki tol, kol jis nesėda girtas prie vairo, kol neturi didžiulių ir labai skaudžių savo neblaivaus elgesio pasekmių, finansinių nuostolių ir panašiai – visa tai dar galime vadinti žalingu vartojimu. Priklausomas nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų žmogus nebekontroliuoja nieko. Jis nebegali atsakyti už savo veiksmus, nebesuvokia realios situacijos, jis gyvuoja vardan troškimo vartoti, kuris tampa nebevaldomas. Jis tampa stipresniu už patį žmogų. Išsivaduoti iš to yra labai sunku. Todėl turime tokią statistiką ir tokią rimtą situaciją visuomenėje.„Priklausomybė – tai fizinė, psichinė ir dvasinė liga. Nėra vienos piliulės, kurią išgėrus stebuklai įvyksta.“ – teigia Loreta.

Pašnekovė atkreipia dėmesį į kitą labai svarbų momentą sergančio žmogaus gyvenime - vaikus. Šalia esančius mažamečius ir net vyresnius vaikus, dažnai liekančius nuošaly. „Kai kalbame apie priklausomybe sergantį žmogų ir šalia jo esantį kopriklausomą asmenį, kalbame apie pastarojo asmens visišką susitelkimą, dėmesį į vartojančio žmogaus poreikius ir gyvenimą. O kas paklausia, pagalvoja, kaip iš tikrųjų tokioje šeimoje jaučiasi vaikai? Ką jie galvoja? Kas vyksta jų gyvenime? – retoriškai klausia Loreta, kuri tęsdama dalinasi statistikos duomenimis ir faktais, susijusiais su būtent vaikų gerove, psichine ir fizine sveikata.

„Sunku pakeisti vyresnio amžiaus priklausomų žmonių mąstymą, bet mūsų visų ateitis yra vaikai. Mūsų visų darbas ir svarbiausia bendras tikslas – padėti formuoti jiems sveikos, sąmoningos, laimingos bei galinčios pasirinkti ir kitus problemų sprendimus, nei svaiginančios priemonės, visuomenės pavyzdį.“ – nuoširdžiai dalijasi Loreta.

Didžiausia ir skaudžiausia priklausomybės pasekmė – mirtis. Tai labai klastinga, sunki liga, dažnai – sunkiai nuspėjama. Mirties atvejai dažni net ir sveikstančių, pasveikusių ir su priklausomybe kovojančių žmonių tarpe. Pagalba labai svarbi ir reikalinga tiek priklausomybe sergantiems, tiek ir kopriklausomiems žmonėms.

Kokie pagalbos centrai, grupės, bendruomenės ir jų teikiamos paslaugos yra atviros ir skirtos vartojantiems ir jų artimiesiems, kokia yra priklausomybių konsultantų pagalba, kuo svarbus yra šių žmonių darbas ir kuo priklausomybių liga yra žalinga ne tik žmogui, bet ir visuomenei – kviečiame žiūrėti laidoje:

Ši istorija - šeštoji projekto „Be spalvų: priklausomybės“ laidų ciklo dalis. Projekto iniciatorė VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė, kurianti 6 laidų ciklą apie priklausomybes turinčius, sveikstančius, kopriklausomus asmenis, kovojančius su priklausomybės liga, piktnaudžiaujančius psichotropinėmis medžiagomis, apie jų artimuosius. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“, kuri suteikia jaunimui galimybių įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas savo krašte.

 

Pagalbą galite rasti:

Visuomenės sveikatos biure – https://visuomenessveikata.lt/

Respublikiniame priklausomybių ligų centre – https://www.rplc.lt/

Lietuvos Narkomanų Anonimų Draugija- https://lietuvos-na.lt/

Savitarpio pagalbos grupėse: „Anoniminiai Alkoholikai“ „Al-anon“ (Alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija), „SAV“ (suaugusių alkoholikų vaikai)

Priklausomybių konsultantų sąrašas – https://www.rplc.lt/wp-content/uploads/2023/06/combinepdf-2.pdf

Pagalbos linijos – https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder