Betono alternatyva: beveik 100 metų drausta medžiaga grįžta į statybas

Pažymima, kad Tarptautinė statybos normų taryba neseniai patvirtino kanapių ir kalkių konstrukcijų įtraukimą į Tarptautinį gyvenamųjų namų kodeksą. Dabar statybų bendrovės daugelyje pasaulio šalių gali naudoti tokias medžiagas gyvenamuosiuose pastatuose be būtinybės gauti specialius inžinerinius leidimus.

Leidinyje primenama, kad vidinę kanapės stiebo šerdį sudaro sumedėjusi medžiaga, žinoma kaip spaliai. Kai ši šerdis atskiriama nuo išorinių augalo pluoštų, žaliava sumaišoma su kalcio hidroksidu ir vandeniu, kad prasidėtų cheminis kietėjimo procesas.

Techninė analizė, atlikta 2025 metais, parodė, kad kalkių rišiklis padengia akytus kanapių spalius ir sukuria lengvą matricą. Laikui bėgant kalkės reaguoja su ore esančiu anglies dvideginiu – vyksta karbonizacijos procesas, kuris pamažu paverčia rišiklį kalcio karbonatu.

Rezultatas – kompozitinė medžiaga, pasižyminti šilumos izoliacijos savybėmis, kurios gali būti iki 15 kartų geresnės nei standartinio betono. Šis šiluminis efektyvumas padeda stabilizuoti temperatūrą patalpoje, nes sumažina šilumos perdavimo greitį per išorines namo sienas.

Leidinyje priduriama, kad ši medžiaga pasižymi specifinėmis drėgmės reguliavimo savybėmis, vadinamomis higroskopiškumu. Atvira akytų sienų struktūra leidžia sugerti vandens garus iš vidaus patalpų didelės drėgmės periodais.

Be to, kai kurie mokslininkai mano, kad šis greitai augantis augalas sugeria anglį tokiu greičiu, jog galutinė medžiaga po statybų gali pasiekti neigiamą anglies pėdsaką. Augalo audiniuose pagauto ir saugomo anglies dvideginio kiekis dažnai viršija bendrą emisijų kiekį, susidarantį nuimant derlių, perdirbant ir transportuojant medžiagą.

Tyrimai taip pat parodė, kad šios kultūros žemės ūkio ciklui reikia mažiau chemikalų nei daugeliui standartinių pramoninių medžiagų. Kanapių augalai subręsta per 90–120 dienų, o tai leidžia ūkininkams greitai taikyti sėjomainą, be to, gili šaknų sistema padeda stabilizuoti viršutinį dirvožemio sluoksnį.

Daugelis patyrusių statybininkų pabrėžia, kad šios medžiagos negalima naudoti pamatams, esantiems žemiau grunto lygio. Ilgalaikis tiesioginis kontaktas su drėgna dirva neleidžia kalkių rišikliui tinkamai kvėpuoti, o tai laikui bėgant gali sukelti organinio kanapių pluošto irimą.

Pagrindine kliūtimi masiniam šios medžiagos naudojimui gali tapti infrastruktūros apribojimai. Specializuotos technikos, reikalingos žalių kanapių stiebų perdirbimui, daugelyje pasaulio šalių vis dar trūksta.