Naujų patalpų Klaipėdos savivaldybei ieškos vilniečiai

Čekių skandalo įkarštyje – žvilgsnis į Klaipėdą: kaip lėšas leido uostamiesčio politikai

(9)

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai vadinamąsias kanceliarinėms išlaidoms skirtas lėšas naudodavo automobiliams plauti, padangoms, automobilių kilimėliams ir valytuvams pirkti. Kai kurie už tuos pinigus remontuodavo net kelis automobilius, o štai vienas politikas beveik už 200 eurų įsigijo rašiklį su plunksnine.

Tvarką dėl išmokų tarybos nario veiklai Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2016 m. Pagal ją Klaipėdos miesto tarybos nariui kas mėnesį skiriama 300 eurų išmoka, už kurią privaloma atsiskaityti.

Per metus išmokos sudarydavo 3,6 tūkst. eurų, per kadenciją – 14,4 tūkst. eurų. Absoliuti dauguma miesto politikų šias lėšas naudodavo pagal paskirtį – telefono ir interneto ryšio sąskaitoms apmokėti, degalams ar autobuso bilietams pirkti, sumokėti už stovėjimą.

Tačiau vienas kitas miestiečių pinigus išleisdavo gana išradingai, o trys politikai – Vidmantas Dambrauskas, Arūnas Tuma bei Vaida Raugelė – išmokų atsisakė. Tiesa, pastaroji, dabar einanti mero pavaduotojos pareigas, Vaida Raugelė, išmokų neėmė tik pirmuosius dvejus metus.

Užtat išmokomis, skirtomis tarybos nariams, naudodavosi meras Vytautas Grubliauskas ir du jo pavaduotojai Arvydas Cesiulis bei Arūnas Barbšys, mat jie taip pat buvo tarybos nariai.

Kelias kadencijas (nuo 2001 m. iki 2011 m) Klaipėdos miesto savivaldybės meru dirbęs Rimantas Taraškevičius, į šios kadencijos Tarybą išrinktas kartu su politiniu komitetu „Ištikimi Klaipėdai“, prisiminė, kad būdamas meru kompensacijų buvo atsisakęs.

„Neimdavau tų pinigų. Visiškai aprūpintas buvau. Transportą turėjau, telefoną ir internetą taip pat. Jokių problemų man nebuvo. O ar vicemerai imdavo, ar neimdavo, nebeprisimenu. Praėjusios kadencijos mero sprendimo tuos pinigus skirti automobilio nuomai leisk man nekomentuoti“, – sakė politikas, beje, vienintelis tebedirbantis Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje nuo 1990-ųjų.

Praėjusią kadenciją jis tarybos nario pareigoms atlikti panaudojo 9472 eurus. Paprastai R. Taraškevičius pildavo degalų ir mokėdavo už telefono paslaugas. Delfi jis sakė ne kartą siūlęs nustatyti, kad iš gaunamų išmokų transporto išlaidos sudarytų ne daugiau kaip 25 proc., arba 75 eurus.

Liberalų sąjūdžio narė Alina Velykienė per kadenciją panaudojo 13011 eurų kanceliarinėms išmokoms. 2019 m. gegužės mėnesį sumokėjo 109 eurus už automobilio alyvos pakeitimą. Nuo 2020 m. kovo kiekvieną mėnesį mokėdavo po 121 eurą už biuro nuomą. Be to, labai dažnai plaudavo automobilį ir už šią paslaugą sumokėdavo iš klaipėdiečių kišenės – 2019 m. rugpjūtį cheminis automobilio salono valymas kainavo 80 eurų. Pagaliau spalio mėnesį A. Velykienė sudarė sutartį, pagal kurią jai automobilį plaudavo už 25,9 euro per mėnesį. Nepaisant to, 2020 m. vasarį vėl už 100 eurų valė automobilį.

„Taip plaudavau. Ir sutartį turėjau, ją ir dabar tebeturiu. Tarybos nariai patiria išlaidų. Tam ir skirtos išmokos jas kompensuoti. Aš ir biurą nuomojausi, kur gyventojus priiminėdavau. Tačiau nepamirškime, kiek dokumentų paruošiau ir kiek gyventojų problemų išsprendžiau. Net nesilyginu su kitais tarybos nariais, kurie naudojo tas pačias išmokas, tačiau nepateikė nė vieno pasiūlymo ir net nekalbėjo per posėdžius.

Geriau pasidomėkite, kodėl mero tarnybinio automobilio limitas buvo padidintas, o jis pats ėmė maksimalią leistiną sumą ir nuomojosi automobilį. Tačiau jame sėdinti žmona fotografuodavosi ir nuotraukas į feisbuką įkėlinėdavo“, – savo išlaidas grindė A. Velykienė.

Šį pavasarį socialdemokratu tapęs tuometis Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas per visą 2019–2020 m. kadenciją panaudojo maksimalią sumą – po 300 eurų per mėnesį, po 3,6 tūkst. eurų per metus (iš viso – 15145 eurus). 2019 m. antrą ketvirtį kas mėnesį po 140 eurų išleisdavo už „CompService“ paslaugas (minėta bendrovė parduoda kompiuterinę ir biuro techniką) ir po kelis šimtus eurų degalams. Nuo 2020 m. jis visus 300 eurų skirdavo automobilio nuomai, 2022 m. nuoma pabrango iki 350 eurų.

„Nepamirškime, kad praėjusią kadenciją buvo ir pandemija, ir įvairių krizių, kitų panašių dalykų. Aš niekuomet vairuotojo nevaikiau nei naktimis, nei savaitgaliais, nei per šventes.

Tam naudodavau nuomotą automobilį, kurio nuoma kainavo gerokai daugiau nei tie 300 eurų. O jau degalus ir visus kitus dalykus pyliau iš savo asmeninių lėšų.

Neturiu asmeninio automobilio, tad nuomojamas buvo skirtas mano darbui atlikti ir naktimis, ir savaitgaliais, ir per šventes, ir po darbo valandų. O ta istorija, esą mano žmona sėdėjo tame automobilyje, yra labai sena, ir kalbama ne apie tą automobilį“, – savo išlaidų pobūdį Delfi pakomentavo Vytautas Grubliauskas.

Buvęs vicemeras Arvydas Cesiulis, į Klaipėdos miesto savivaldybę išrinktas su visuomeniniu komitetu „Grubliauskas ir komanda“, turėjęs tarnybinį kabinetą ir galėjęs naudotis ryšio priemonėmis bei spausdintuvais darbo vietoje, iš vadinamųjų kanceliarinių lėšų apmokėdavo sąskaitas telefono bei interneto ryšio paslaugų teikėjams, pirkdavo įvairių kanceliarinių prekių.Digital Matter icon

Šį pavasarį socialdemokratu tapusiam A. Cesiuliui buvo skirtas ir tarnybinis automobilis, tačiau jis išmokas tarybos nario veiklai atlikti dažnokai naudojo automobiliui remontuoti (2019 m. birželį sumokėjo 103 eurus, 2021 m. birželį – 289 eurus), be to, labai dažnai pirkdavo degalų. 2019 m. balandį sumokėjo 40 eurų už padangų permontavimą. Taip pat ne kartą mokėjo už transporto priemonės draudimą. 2022 m. rugsėjį pirko 87 eurus kainavusią alyvą automobiliui bei valytuvus.

„Taip, turėjau ir tarnybinį telefoną, bet jame buvo dvi kortelės, o kurią kuriuo metu naudojau, negaliu atsakyti. Dėl tarnybinio automobilio tai jūs klystate: buvo du tarnybiniai automobiliai, kuriais naudojosi visa administracija. Vienas automobilis oficialiai skirtas vicemerams, bet, norint jį turėti, reikėjo užsiregistruoti, užsivizuoti... Važinėjau su savo mašina, nes greičiau, paprasčiau ir operatyviau.

Jei reikia penkis kartus per dieną kur nors važiuoti, negi vairuotojas sėdės ir lauks? Pats su tarnybine todėl ir nevažinėdavau, Barbšys (antrasis mero pavaduotojas) ją pasiimdavo, bet vicemero darbas penktą baigiasi, o tu toliau dirbi. Valytuvus, taip, pirkau, bet to mūsų reglamentas nedraudžia.

O jei nedraudžiama, tai leidžiama. Kanceliarinių prekių gal tik du kartus per ketverius metus pirkau. Taip pat ir mašiną plaudavau, negi purvina prie savivaldybės stovės. Plauti tvarka taip pat nedraudė. Nereikėtų iš to dramos daryti ir galvoti, kad čia koks nors piktnaudžiavimas yra“, – kalbėjo A. Cesiulis.Digital Matter icon

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Arūnas Barbšys šiuo metu nėra savivaldybės tarybos narys, todėl tuo remdamasis atsisakė bendrauti: „Dabar nebesu nei vicemeras, nei tarybos narys. Todėl susilaikysiu ir nekomentuosiu.“

A. Barbšys 2019–2020 kadenciją dirbo vicemeru ir naudojosi vadinamosiomis kanceliarinėmis išmokomis, kurias išleisdavo degalams – pirkdavo ir benzino, ir dujų. Be to, jis pirkdavo ir ryšio paslaugas, nors, būdamas mero pavaduotoju, turėjo ir kabinetą, ir telefono bei interneto ryšį jame, ir spausdintuvą. Prireikus galėjo naudotis ir tarnybiniu automobiliu.

Liberalų sąjūdžio narė Judita Simonavičiūtė per 2019–2020 m. kadenciją išleido 14686 eurus tarybos nario veiklai vykdyti. 2019 m. balandžio mėnesį sumokėjo 185 eurus už automobilio remontą, o praėjus mėnesiui pirko valytuvus automobiliui už 30 eurų. 2019 m. birželį J. Simonavičiūtė sumokėjo 120 eurų už automobilio salono valymą, 2019 m. rugpjūtį už 50 eurų pirko kilimėlius automobilio salonui ir už 30 eurų atliko ratų geometrijos patikrą, gruodį valė automobilio saloną (100 eurų). 2020 m. gruodį vėl už 100 eurų valė automobilio saloną.

Kitas liberalas Edmundas Kvederis už 77 eurus per mėnesį nuomojosi kompiuterį. Dabartinis meras Arvydas Vaitkus 2019 m. birželį sumokėjo 392 eurus už automobilio remontą.

Tuometis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, o šiuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Seimo narys Audrius Petrošius į kanceliarines išlaidas įtraukė banko kortelės išdavimo (2,4 euro) bei su ja susijusius mokesčius (2 eurus). A. Petrošius tarybos nario veiklai kompensuoti skirtas lėšas skyrė automobilio panaudai ir KASCO draudimui (po 100 eurų per mėnesį). Nuo antrojo 2019 m. ketvirčio kiekvieną mėnesį ėmė mokėti po 144,99 euro už kompiuterio nuomą. Iš viso iki 2020 m. spalio už kompiuterį jis sumokėjo 2730 eurų.

„Tarybos nario veiklai vykdyti įprastai išleisdavau gerokai daugiau lėšų, nei buvo kompensuojama pagal nustatytą tvarką, todėl ataskaitose turėtų atsispindėti gerokai didesni skaičiai nei tie, kurie buvo kompensuoti. Kurias išlaidas pripažinti tinkamomis ir įtraukti į kompensacijas, tai jau administracijos darbuotojų reikalas. Viršytos išlaidos veiklai – tai buvo mano indėlis į tarybos nario veiklą iš asmeninių lėšų.Digital Matter icon

Einant savivaldybės tarybos nario pareigas man buvo reikalingos trys svarbiausios priemonės: telefonas, kompiuteris bei transporto priemonė. Telefono įsigijimas ar nuoma nebuvo numatyta reglamente, todėl naudojausi nuosavu telefono aparatu, kompensuodamas tik ryšio paslaugų sąskaitas. Tarybos nario veiklai, kaip numatyta reglamente, nuomojausi kompiuterį „Macbook Pro“ iš UAB „IT&C Service“.

Automobilis BMW nebuvo nuomojamas, jis įmonės „Vežesta“, kurioje dirbau ir naudojausi minima transporto priemone, man buvo suteiktas panaudai. Sutarties esmė, kad naudodamasis transporto priemone turiu padengti draudimo išlaidas. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus galimybes apdrausti transporto priemonę savarankiškai. Transporto priemonę naudojau itin aktyviai, nuolat lankiausi gyventojų nurodytose vietose, kad fiziškai apžiūrėčiau ir įvertinčiau problemines infrastruktūros vietas, jas užfiksuočiau bei turėčiau galimybę rinkėjams pateikti ataskaitas, įskaitant vizualines, apie atliktus pokyčius“, – raštu į pateiktus klausimus atsakė A. Petrošius.

Kompiuterį nuomojosi ir Nina Puteikienė. Jai ši paslauga kiekvieną mėnesį kainavo po 120 eurų. 2022 m. ši paslauga pabrango iki 150 eurų.

„Buvo geras kompiuteris, todėl tiek ir kainavo. Modelio neprisimenu. Nuomojausi todėl, kad įsigyti negalime, tokia tvarka“, – paaiškino N. Puteikienė.

Konservatorius Alvidas Šimkus 2019 m. rugpjūtį už 187 eurus įsigijo tušinuką ir penalą. 2020 m. kiekvieną mėnesį plaudavo automobilį. Šios paslaugos jam kainuodavo nuo 6,3 iki 10 eurų. 2020 m. balandį už 242 eurus nusipirko padangas automobiliui, 2020 m. rugpjūtį – 152 eurus kainavusį aušinimo siurblį. 2021 m. liepą du kartus taisė automobilio kondicionierių (59 ir 18 eurų) ir vieną kartą šalino neįvardintą automobilio gedimą (67 eurai). Rugpjūtį ir rugsėjį automobilį vėl reikėjo taisyti (192 ir 196 eurai).

Sužinoti, kokį rašiklį pirko, nepavyko, nes A. Šimkus yra pakeitęs visus anksčiau naudotus telefonų numerius į naujus.

Degalų pildavosi ir Lietuvos rusų sąjungos narys Jurijus Šeršniovas. Jam neįvardinta įmonė kiekvieną mėnesį išrašydavo vidutiniškai 240 eurų siekiančią sąskaitą, kurią, pridėjus prie vidutinių 60 eurų išlaidų mobiliajam ryšiui, susidarydavo 300 eurų suma.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, praėjusios kadencijos taryboje dirbęs po visuomeninio rinkimų komiteto „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ vėliava, 2019 m. spalį remontavo automobilį. Gedimas buvo itin rimtas, mat ši paslauga kainavo 872 eurus. Matyt, blogai sutaisė, nes 2020 m. sausį už remontą jau reikėjo sumokėti 1482 eurus.

Tačiau profesorius, kaip susidaro pirminis įspūdis, matyt, įsigijo „ligų“ maišą, o ne automobilį, nes tų pačių metų lapkritį vėl teko jį remontuoti. Tą kartą sumokėjo net 1376 eurus. 2022 m. spalį automobilio remontas A. Razbadauskui kainavo 1265 eurus.

Vis dėlto, pabendravus su politiku, paaiškėjo visai kita tiesa.

„Automobilis nebuvo taisytas, čia buvo tik jo techninė priežiūra. Pridėjau sąskaitas, ne iš lubų ištraukiau. Parašiau visą sumą, kiek kainavo, bet tik 300 eurus kompensuoja. Jei tą sumą padalintume iš 12 mėnesių, nemanau, kad tai didžiulė suma.

Mūsų Klaipėdoje yra tokia tvarka, kad negalima kompensuoti kitais mėnesiais. Jei išleidai 2000, tai kompensuos tik 300, ne daugiau. Be to, visos mano sąskaitos viena kortele apmokėtos. Nėra jokių 120 kortelių. Tai tą vieną kartą per metus į techninę priežiūrą vežiau. O lapkritį jau vežiau kitą mašiną, nes pakeičiau. Todėl ir atrodo, kad tą pačią kelis kartus per metus remontavau“, – apie automobilių techninės priežiūros subtilybes pasakojo Klaipėdos universiteto rektorius.Digital Matter icon

Arūnas Andziulis daugiausia išleisdavo ryšio paslaugoms bei automobilio degalams, o 2020 m. kovą už 3,5 euro pirko langų ploviklį. Ela Andrejeva visas lėšas išleisdavo ryšio paslaugoms, autobuso bilietui, kartą per mėnesį važiuodavo ir taksi. Kelionė šia transporto priemone jai kainuodavo nuo 5 iki 8 eurų.

Elida Mantulovė už 44 eurus nuomojosi kompiuterinę įrangą. Paskutinį kadencijos mėnesį ji 185 eurus sumokėjo už „dokumentų spausdinimą“.

Vienintelis Vytis Radvila deklaravo, kad visas išmokas 2020 m. skirdavo degalams degalinėse „CircleK“ įsigyti.

Verslininkas Aidas Kaveckis, priklausantis konservatorių frakcijai, už tarybos nario veiklai skirtas lėšas 2021 m. liepą keitė padangas vienam automobiliui (156 eurai), po savaitės tą patį automobilį apdraudė už 158,5 euro, o tą pačią dieną taisė kitą automobilį (kainavo 316 eurų). Rugpjūtį, atvirkščiai – taisė pirmąjį automobilį (186 eurai) ir apdraudė kitą (200 eurų).

„Turiu du automobilius ir abiem važinėju. Vienas jų naujesnis, kitas senesnis, bet naudoju juos abu“, – paaiškino buvęs politikas.Digital Matter icon

Klaipėdos tarybos nariai gaunamą išmoką gali panaudoti tarybos nario telefoninių pokalbių, interneto paslaugų sąskaitoms apmokėti, pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti, tarybos nario kompiuterinės technikos nuomai, techninės priežiūros, remonto, eksploatavimo reikmėms, transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, techninei apžiūrai, remontui atlikti, sumokėti už draudimą, taksi paslaugas, viešojo transporto bilietams įsigyti, automobilio stovėjimo išlaidoms padengti, kanceliarinėms prekėms pirkti, sąskaitoms už biuro patalpų nuomą apmokėti.

Jei, kaip siūloma, savivaldybių tarybų nariams būtų mokama penktadalio mero algos siekianti išmoka, Klaipėdos atveju tai sudarytų 918 eurų. Mat pirmąjį 2023 m. ketvirtį pareiginė Klaipėdos miesto savivaldybės mero alga sudarė 4594 eurus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder