Darbo užmokesčio dalybos: kada sutuoktinio pajamos virsta bendru turtu
(1)O kaip yra su kiekvieno sutuoktinio gaunamu darbo užmokesčiu? Ar šios pajamos taip pat yra laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe?
Sutuoktinio darbo užmokestis – bendro turto santuokoje dalis
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse išskiriama, koks sutuoktinių po santuokos įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, o koks – asmenine.
Bendru turtu yra pripažįstamas ne tik turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, bet ir pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros ar asmeninės veiklos (tokios kaip darbo užmokestis), taip pat ir lėšos, gautos iš sutuoktinio asmeninio turto, pensijos, pašalpos bei kitos išmokos.
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą darbo užmokestis yra pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl šios pajamos taip pat gali tapti antstolio vykdomo priverstinio išieškojimo, skirto padengti kito sutuoktinio skoloms, objektu.
Civilinio proceso kodekso normos nedraudžia antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Tai reiškia, jei vienas iš sutuoktinių neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą turtą ar jo dalį, kurį apima ir kito sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis.
Pavyzdžiui, jeigu vieno iš sutuoktinių skola siekia 3 tūkst. eurų ir nėra asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio šią skolą būtų galima padengti, ji, laikantis įstatymų numatytų reikalavimų, gali būti išieškota iš kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio.
Turtą apsauganti išeitis – vedybų sutartis
Išvengti sutuoktinio asmeninių skolų išieškojimo iš gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų kitas sutuoktinis gali tik tuo atveju, jei sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį.
Pagal teismų praktiką, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Jis reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Jeigu skolininkas ir jo sutuoktinis yra sudarę povedybinę sutartį, kuria sutariama, jog visas turtas, įgytas santuokos metu po tokios sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tokia sutartis eliminuoja bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimą.
Tuomet turtas, kuris pagal įstatymą būtų laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, netenka šio statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių.
Taigi, esant sudarytai ir nenuginčytai povedybinei sutarčiai, kuria sutuoktiniai sutarė, jog visas turtas ar bent jau kiekvieno iš jų gaunamas darbo užmokestis bus laikomas kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe, iš šių vieno iš sutuoktinių gaunamų pajamų negalės būti išieškoma kito sutuoktinio asmeninėms skoloms padengti.
Įrodyti asmeninę nuosavybę teisme – dar vienas iššūkis
Tarp sutuoktinių neretai kyla ginčų, kuris turtas visgi priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis prezumpcija, jog po santuokos įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta priešingai.
Tad faktą, kad turtas priklauso jums asmeninės nuosavybės teise, teks įrodinėti patiems.
Civiliniame kodekse numatyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais.
Visgi, tais atvejais, kai dėl pagrįstų aplinkybių nebėra išlikę rašytinių įrodymų, įstatymas leidžia pasitelkti liudytojų parodymus.
Tačiau jei turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pavyzdžiui, drabužiai, higienos priemonės ar kosmetika, šio turto prigimties papildomai įrodinėti nereikia.
Rašyti komentarą