Daugiatautiškumas - genas, kuriuo Klaipėda turi didžiuotis (video)

Pasaulyje yra pačių įvairiausių miestų. Tačiau tik dalis jų tarsi sutverti daugiatautiškai aplinkai skleisti. Dėl istorinių, geopolitinių, daugiakultūrinių ir ekonominių aplinkybių jie tarsi miestai- mozaikos. Čia gyvena ir sugyvena įvairių tautybių žmonės, puoselėjamos įvairios tradicijos, susilieja skirtingų kultūrų kontekstai į vieną unikalią miesto aurą. Būtent toks miestas yra Klaipėda.

Klaipėdos miesto Tautinių kultūrų centras

Skirtingos istorinės epochos, karai, prekybiniai keliai, ekonominiai pakilimai ir nuosmukiai į mūsų miestą atvedė labai skirtingus žmones. Iš toli, iš arti į miestą prie vandenų plaukė, važiavo, ėjo įvairių tautų, religijų, įsitikinimų žmonės.

Būti savimi tarp skirtingų, gyventi visavertį miesto gyvenimą, bet kartu išlikti įdomiam, unikaliam ir savitam tapo čia gyvenančių žmonių tikslu ir iššūkiu. Istorijos tėkmėje buvo sunkių etapų, daugiatautė bendruomenė tapdavo ir nesutarimų, nesantaikos židiniu.

Tačiau raktas į taikios ir klestinčios bendruomenės kūrimą visais laikais išlikdavo tas pats - pagarba ir tolerancija kitokiam.

Naujausių laikų istorinėje epochoje Klaipėda kaip svarbus uostas bei ekonominis centras ir toliau išliko įvairių tautybių žmonių traukos centru. Po Antrojo pasaulinio karo sovietinė industrializacija bei sparti uosto plėtra atviliojo tūkstančius rusų, baltarusių, ukrainiečių, žydų.

Atkūrus nepriklausomybę, vis daugiau naujų miesto gyventojų atvyko iš Vakarų valstybių. Pati naujausia migracijos banga prasidėjo prieš porą metų, nulemta Rusijos invazijos į Ukrainą. Ukrainiečių šeimos, traukdamosi nuo karo veiksmų, prieglobstį rado Klaipėdoje. Kremliaus režimo veiksmai sujudino nusistovėjusią pasaulio tvarką. Kartu įžiebė labai dideles įtampas, kaimyninių tautų santykiuose. Buvo pajudinti pamatiniai tautų sugyvenimo principai.

Visuomenėje vėl pradėjo rastis šovinizmo, kraštutinio nacionalizmo, ekstremizmo užuomazgos. Labai pavojingų socialinių bei politinių įvykių kontekste kyla pagrįstos grėsmės daugiataučių bendruomenių funkcionavimui.

Vėl atgyja stereotipai, neapykanta kitų atžvilgiu, o tai gali neigiamai veikti valstybės santykius su joje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis. Vėl ir vėl reikia sugrįžti prie daugiatautiškumo, sugyvenimo bazinių ištakų, tolerancijos, pagarbos kitam ir savitumo puoselėjimo.

Tam labai efektyviai gali pasitarnauti švietimo ir kultūrinės iniciatyvos. Tiek nacionalinė, tiek municipalinė valdžia gali sudaryti kuo palankesnes sąlygas tautinių mažumų kultūrai skleistis. Reikia sudaryti kuo daugiau galimybių kiekvienam žmogui palaikyti ir puoselėti savo tautines tradicijas. Išlaikyti santykius su savo kultūrinėmis šaknimis.

Vienas tokių multikultūriškumo palaikymo pavyzdžių Klaipėdoje yra tapęs Tautinių kultūrų centras. Tai vieta, kuri suteikia pasitikėjimo kiekvienam čia užėjusiam. Tai vieta, kuri griauna netinkamus stereotipus apie kitas tautas ir padeda jas geriau pažinti bei suprasti. Pagaliau tai labai reikalinga Klaipėdos multikultūriškumo aikštelė, kurioje vietos kultūrinei saviraiškai gali rasti įvairių tautybių klaipėdiečiai.

VE.lt pakalbino Tautinių kultūrų centro vadovę Jeleną Butkevičienę.

Kokie pagrindiniai jūsų vadovaujamos įstaigos veiklos prioritetai?

Esame Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga. Pagrindinė mūsų veiklos kryptis - darbas su mieste gyvenančiomis tautinėmis bendrijomis. Siekiame padėti tautinėms mažumoms integruotis į kultūrinį miesto ir valstybės gyvenimą, sykiu pristatyti joms savo kultūrinį identitetą bei tautinį savitumą.

Kokias svarbiausias Tautinių kultūrų centro veiklas galėtumėte išskirti?

Labai svarbi mūsų veiklos sritis yra darbas su jaunimu. Nuo 2015 m. Tautinių kultūrų centras administruoja sekmadienines neformaliojo ugdymo mokyklas vaikams. Tai yra labai populiarėjantis ir vaikų pamėgtas užsiėmimas. Sekmadienio mokyklos šiuo metu turi keturiolika klasių. Jas lanko apie 230 vaikų. Turime ir ikimokyklinio amžiaus vaikų programą. Sekmadieninėse mokyklėlėse vyksta ne tik kalbos pamokos, bet ir pristatoma kultūra, tradicijos. Labai džiaugiamės, kad galime palaikyti entuziastingus ir savo darbą gerai išmanančius mokytojus.

Jūsų centras garsėja ir įvairių kultūrinių renginių organizavimu.

Tautinių kultūrų centro svarbi užduotis yra ne tik padėti sekmadieninių mokyklų veiklai, bet ir suburti į renginius pamokėles lankančius vaikus. Lietuvos valstybinių švenčių proga organizuojame šventinius renginius, kur susirenka ir savo pasirodymus rengia įvairių tautų vaikai. Tokie renginiai yra labai svarbūs, norint supažindinti vaikus su Lietuvos valstybingumo tradicijomis bei padėti geriau suprasti savo pačių kultūrą.

Kokių tautų vaikai dalyvauja jūsų organizuojamuose užsiėmimuose?

Armėnai, azerbaidžaniečiai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai. Anksčiau turėjome lenkų, vokiečių, totorių vaikų grupes. Tokiu būdu yra palaikomas daugiatautiškumas, stiprinama tautinė savimonė. Dar reikia paminėti, kad vyksta tautodailės užsiėmimai. Glaudžiai bendradarbiaujame su miesto muzikos mokyklomis. Labai įdomus projektas, kuris subūrė daug vaikų, buvo „Baltojo švyturio meistrystė“. Iš dėžučių buvo iškarpytas ir sumontuotas didelis švyturys, kurį iki šiol gali pamatyti visi miesto gyventojai ir svečiai. Švyturys išėjo tvirtas, nes iki šiol atlaikė kaprizingus uostamiesčio orus.

Ar dabartinis laikmetis koreguoja Tautinių kultūrų centro veiklos planus?

Taip, koreguoja. Dar viena veiklos sritis yra integracija. 2022 m. Klaipėdoje padaugėjo nuo karo pasitraukusių žmonių iš Ukrainos. Visos tautinės bendruomenės pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą. Kartu su atvykėliais poreikis mokytis lietuvių kalbos ypač išaugo. Čia atvykusiems ukrainiečiams yra labai svarbu išmokti kalbą, nes jie nori kuo geriau integruotis į mūsų visuomenę. Čia gyvenantys ukrainiečiai ne tik mokosi lietuvių kalbos, bet ir laiko egzaminus.

Tai yra puikios galimybės įsitvirtinti mūsų mieste, susirasti gerus darbus. Lietuvių kalbos kursai yra organizuojami nuo 2013 m., tačiau 2023 m. mes, šalia lietuvių kalbos kursų, pradėjome organizuoti ir papildomas veiklas. Neapsiribojame vien tik lietuvių kalbos mokymu, bet ir supažindiname su kultūrine miesto infrastruktūra. Žmonių grupės lankosi miesto muziejuose, galerijose, Dramos teatre. Vyksta įvairios edukacijos. Taip pat nuo 2021 m. yra vykdoma Tautinių mažumų departamento prie LR Kultūros ministerijos ir Klaipėdos m. savivaldybės finansuojamas projektas „Kultūros saitai“. Šio projekto dėka Klaipėdoje gyvenantys tautinių mažumų atstovai turi galimybę susipažinti su Lietuvos regionais. Yra organizuojamos pažintinės kelionės ir edukacijos po pačias įvairiausias Lietuvos vietas.

Kokie artimiausi Tautinių kultūrų centro planai?

Nuo 2012 m. yra organizuojamas tautinių kultūrų renginys, kuriame stengiamės pristatyti tautines kultūras plačiau. Šiame renginyje dalyvauja ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Nuo 2017 m. šis renginys vyksta prie paminklo “Arka”. Čia vyksta koncertai, yra pristatoma tautinių bendrijų tautodailė, rankdarbiai, įvairių tautų virtuvė. Šis kasmetinis renginys vadinamas Tarptautinių kultūrų diena. Šiais metais renginys vyks gegužės 25-26 d. Stengiamės į šį renginį pritraukti kuo daugiau dalyvių ir lankytojų.

Šiais metais pirmą kartą per vieną dieną vyks net trys koncertai skirtingose miesto vietose: Naujojo turgaus aikštėje, Teatro aikštėje ir neįprastoje vietoje - ant Klaipėdos molo. Stengiamės, kad renginyje dalyvautų kuo daugiau Klaipėdos miesto tautinių kolektyvų ir labai džiaugiamės kviestiniais svečiais. Šiais metais svečiuose sulauksime pučiamųjų orkestro iš Pabradės, kuriame groja įvairių tautybių muzikantai. Taip pat laukiame atvykstant kazachų, uzbekų. Renginį papuoš kaimynai iš Lenkijos ir Latvijos. Kviečiame visus aktyviai dalyvauti ir susipažinti su kitomis kultūromis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder