Dėl ligoninėje surašyto testamento – likimo smūgiai paveldėtojui

Vilniaus apygardos teisme pastaruoju metu buvo išnagrinėta itin neįprasta istorija – po ilgametės draugės mirties ligoninės patale jos sugyventinis tikėjosi, kad širdies draugės butas atiteks jam, o tai įrodyti turėjo ligoninėje paties daktaro pasirašytas testamentas. 

Tačiau po kelių metų paaiškėjo, kad testamentas – niekinis, o butą pasiima valstybė. Įpykęs vyriškis iš ligoninės už ne pagal nustatytą tvarką surašytą testamentą pareikalavo priteisti 40 tūkst. eurų (tiek, anot jo, buvo vertas butas), tačiau ir čia sulaukė likimo smūgio.

Praėjus daugiau kaip 6 metams nuo senolės mirties buvęs jos sugyventinis pamėgino bent jau priversti ligoninę atlyginti jam esą padarytą žalą. Tikėtina, kad likus dienai iki moters mirties, vyriškis sudarė testamentą, kuriuo moteriai Vilniuje priklausantį butą paliko sau. 

Tačiau vyro planai žlugo teisme. Nors testamentą patvirtino ir lemtingąją dieną Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje budėjęs gydytojas, teismas testamentiniu įpėdiniu jo nepripažino, o vėliau ir neįžvelgė pačios ligoninės kaltės.

Svajojo gauti 40 tūkst. eurų kompensaciją

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. prašymą dėl 40 tūkst. eurų turtinės žalos priteisimo – tiek, pasak ieškovo, buvo vertas butas, kurį jis prarado.

Vyras kreipėsi į teismą, norėdamas atgauti prarastus pinigus už butą, kurio jis neteko, kai turėtas testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. O juos sumokėti, anot jo, turėtų Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.

Teisme vyras tvirtino, kad ilgametei jo draugei likus dienai iki mirties, 2015 m. gruodžio 20 d., sudarė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje paliko vyrui. 

Pasak jo, moteriai mirus, vyras įgavo teisę į paveldėjimą kaip testamentinis įpėdinis. Tačiau po kelerių metų butą perėmė valstybė, o „buto savininkas“ pabandė per teismus šį butą susigrąžinti. Tačiau teismas konstatavo, kad testamente nėra moters parašo ir nurodytos priežasties, dėl kurios ji pati negalėjo pasirašyti testamento, nors priežastis aiški – senyvo amžiaus moteris buvo intesyviosios terapijos skyriuje.

Taip pat nustatyta, kad vyriškis pasiėmė popieriaus lapą ir sava ranka surašė testamentą bei jį pasirašė. 

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad pasirašyti testamente gali kitas asmuo, tačiau tai jis gali padaryti tik testamentą turinčio patvirtinti asmens (šiuo atveju – vyriausiojo budinčio gydytojo) ir ne mažiau dviejų liudytojų akivaizdoje, kurie taip pat privalo pasirašyti testamente. 

Tačiau byloje nustatyta, kad testamente buvo tik gydytojo spaudas, parašas ir užrašas „liudiju“, o kiti liudytojai testamento surašymo metu nedalyvavo. 

Vyras 2022 m. spalį kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 40 100 eurų turtinę žalą. 

Anot teismo, vyras dėl atsiradusio palikimo nesikreipė į notarų biurą, kadangi nežinojo, jog tam, kad įgytų palikimą, jis turi priimti jį per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 

Butą, kaip pats manė, paveldėjęs vyriškis per visus metus niekur nesikreipė ir toliau gyveno senolės bute. 

Teismas atmetė ieškinį

Teismas nusprendė, kad pateiktas testamentas negali būti laikomas teise paveldėti moters turtą patvirtinančiu dokumentu, todėl nepripažino vyro testamento paveldėtoju. 

Byloje teismas nustatė, kad priešingai nei nurodė vyras, po moters mirties butu jis nesirūpino – nemokėjo komunalinių mokesčių, buvo susidariusios skolos. 

Teisme jis tvirtino, kad prarado galimybę paveldėti butą, todėl jo naudai turėtų būti priteista suma, atitinkanti buto rinkos kainą.

Byloje aiškiai nurodyta, kad butas paveldėjimo teise perėjo valstybei, o vyriškis niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į moters butą, todėl nepatyrė žalos.

Teismas konstatavo, kad esant esminiams testamento trūkumams, padaryta išvada, kad testamento turinys neatitiko tikrosios testatorės valios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, žmogus turi įrodyti savo teisę paveldėti, pagrįsti testamento įpėdinio statusą. 

Šiuo atveju vyriškio nepripažinus mirusiosios senolės įpėdiniu pagal testamentą – teismas nusprendė, kad vyrui anksčiau nepradėjus realizuoti tariamos teisės paveldėti pagal testamentą, ieškinį atmesti. 

Vyriškiui nepasisekė – jam buvo priteista atlyginti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės bylinėjimosi išlaidas, įvertintas 1,8 tūkst. eurų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder